Sveiki,
Filmas „Amadėjus“ (angl. Amadeus) (1984) nukrito tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tiesą sakant,
pasiryžti žiūrėti filmą, kuris trunka tris valandas, paskutiniu metu tampa
misija neįmanoma, todėl tikriausiai reikia padėkoti šventėms, kad atsirado to dosnaus
laiko, kada galėjau ilgėliau prisėsti prie filmo ir jį deramai „suvirškinti“.
Filmas apie klasikinės
muzikos genijų Mocartą, kurį pastatė čekų režisierius Milos Forman, taip, tas
pats, kuris ekranizavo „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975), „Žmogus mėnulyje“
(1999) ir kitus garsius filmus. Tikriausiai režisierius jis puikus dėl to, kad
geba siužetą suderinti su atmosfera ir kostiuminėmis detalėmis. Kiek pamenu jo
puikųjį „Skrydis virš gegutės lizdo“ buvo nuostabiai stabilus filmas mažoje
izoliuotoje erdvėje, kurioje visą „krūvį“ perima aktorius, kuris gali drąsiai
demonstruoti savo meistriškumą. Panašiai atsitiko ir su filmu „Amadėjus“, kuris
pelnė net aštuonis „Oskaro“ apdovanojimus, bet šis filmas man itin geras
pasirodė ne dėl savo įvertinimo, kiek dėl Mocarto asmenybės atskleidimo ir
interpretacijų. Dievaži, Mocartas mano mėgstamiausias klasikas, tačiau apie jį
žinios tokios vikipediškai sausos,
kad filmas „Amadėjus“ beregint dar tapo ir puikiu edukaciniu reginiu,
pasakojančiu apie Mocarto keisto genijaus ūmų būdą. Kiek tame pasakojime yra
tiesos, tikriausiai vienas velnias težino, tačiau, kad aktoriams pavyko sukurti
įsimenamus charakterius su specifiniais sutrikimais, bet labiausiai įsimenamus
dėl neaprėpiamos aistros gyvenimui ir kūrybai, tai tikriausiai neginčijamas
faktas.
Istorija pasakojama iš
Mocarto amžininko (konkurento? žudiko?) A. Salieri lūpų. Nors istorijos
pasakojimo principas nieko naujo nepasiūlo (tokį jau tikrai esame matę),
režisieriui kažkaip per tris valandas pavyko įgrūsti ištisos epochos
mąstysenos, gyvensenos, kultūros, beprotybės, lengvabūdiškumo ir apskritai
kūrybinio genialumo kaip dovanos ir kartu prakeiksmo idėją. Panašų filmą galėjome
pamatyti „Quills“ (2000) apie Markizą de Sadą, taip pat apie Šekspyrą irgi „Oskarais“
nupiltą filmą „Įsimylėjęs Šekspyras“, kuris man pasirodė absoliučiai
pervertintas filmas, o štai „Amadėjus“ visa galva už „Įsimylėjusį Šekspyrą“
aukštesnis tiek savo pasakojimo įtaigumu, tiek vaidyba.
Apskritai kalbant, „Amadėjus“
yra vienas iš tų klasikinių perliukų, kurį užkietėjęs kino gurmanas turėtų
pamatyti. Rimtas filmas apie mūsų vieną didžiausių muzikos genijų.
Mano
įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 93/100
IMDb: 8.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą