Filmas: "Amadėjus" / "Amadeus"

Sveiki,

Filmas „Amadėjus“ (angl. Amadeus) (1984) nukrito tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tiesą sakant, pasiryžti žiūrėti filmą, kuris trunka tris valandas, paskutiniu metu tampa misija neįmanoma, todėl tikriausiai reikia padėkoti šventėms, kad atsirado to dosnaus laiko, kada galėjau ilgėliau prisėsti prie filmo ir jį deramai „suvirškinti“.

Filmas apie klasikinės muzikos genijų Mocartą, kurį pastatė čekų režisierius Milos Forman, taip, tas pats, kuris ekranizavo „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975), „Žmogus mėnulyje“ (1999) ir kitus garsius filmus. Tikriausiai režisierius jis puikus dėl to, kad geba siužetą suderinti su atmosfera ir kostiuminėmis detalėmis. Kiek pamenu jo puikųjį „Skrydis virš gegutės lizdo“ buvo nuostabiai stabilus filmas mažoje izoliuotoje erdvėje, kurioje visą „krūvį“ perima aktorius, kuris gali drąsiai demonstruoti savo meistriškumą. Panašiai atsitiko ir su filmu „Amadėjus“, kuris pelnė net aštuonis „Oskaro“ apdovanojimus, bet šis filmas man itin geras pasirodė ne dėl savo įvertinimo, kiek dėl Mocarto asmenybės atskleidimo ir interpretacijų. Dievaži, Mocartas mano mėgstamiausias klasikas, tačiau apie jį žinios tokios vikipediškai sausos, kad filmas „Amadėjus“ beregint dar tapo ir puikiu edukaciniu reginiu, pasakojančiu apie Mocarto keisto genijaus ūmų būdą. Kiek tame pasakojime yra tiesos, tikriausiai vienas velnias težino, tačiau, kad aktoriams pavyko sukurti įsimenamus charakterius su specifiniais sutrikimais, bet labiausiai įsimenamus dėl neaprėpiamos aistros gyvenimui ir kūrybai, tai tikriausiai neginčijamas faktas.

Istorija pasakojama iš Mocarto amžininko (konkurento? žudiko?) A. Salieri lūpų. Nors istorijos pasakojimo principas nieko naujo nepasiūlo (tokį jau tikrai esame matę), režisieriui kažkaip per tris valandas pavyko įgrūsti ištisos epochos mąstysenos, gyvensenos, kultūros, beprotybės, lengvabūdiškumo ir apskritai kūrybinio genialumo kaip dovanos ir kartu prakeiksmo idėją. Panašų filmą galėjome pamatyti „Quills“ (2000) apie Markizą de Sadą, taip pat apie Šekspyrą irgi „Oskarais“ nupiltą filmą „Įsimylėjęs Šekspyras“, kuris man pasirodė absoliučiai pervertintas filmas, o štai „Amadėjus“ visa galva už „Įsimylėjusį Šekspyrą“ aukštesnis tiek savo pasakojimo įtaigumu, tiek vaidyba. 

Apskritai kalbant, „Amadėjus“ yra vienas iš tų klasikinių perliukų, kurį užkietėjęs kino gurmanas turėtų pamatyti. Rimtas filmas apie mūsų vieną didžiausių muzikos genijų.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Velnio advokatas" / "Devil's Advocate"

Sveiki, skaitytojai,

Yra dar tokių senųjų mistinių dramų, kurios vis prašosi pažiūrimos, vienas iš tokių kultinių filmų yra gal jau daugeliui kam žinomas „Velnio advokatas“ (angl. Devil‘s Advocate) (1997). Beveik pustrečios valandos trukmės filmas apie advokatą, kuris nepralaimi nė vienos bylos. Gali kilti abejonių dėl sėkmės. Lėta istorijos tėkmė neleidžia pasiklysti tarp bylų ir advokatų terminologijos, o netrukus žiūrovas yra priverstas suklusti, tai kur tas šio filmo demoniškumas, ar viskas ir pasiliks tik žemiškoje realioje plotmėje?

Filmas pastatytas pagal to paties romano pavadinimą, kur esmė gana labai paprasta – kuo gilyn į mišką, tuo daugiau grybų. Istorija remiasi gana visiems žinomais krikščionybės simboliais – Dievo ir Velnio simbolika, žmogaus nuodėmėmis, kur svarbiausia gėrio ir blogio kova. Na, kur daugiau neteisybės ir klastingumo gali būti, nei teismo salėje? Iki tol kaip žmogus gyvenęs advokatas tiki savo sėkme, myli savo žmoną ir be proto religingą motiną, tačiau jis vis dar „paviršiuje“, nežino demoniško pasaulinio sąmokslo...

Režisieriui kažkaip pavyko mane sudominti, šiaip vengiu filmų apie visokias bylas, bet pažiūrėjęs, retai nusiviliu. Ilga istorija apie neklystantį žmogų įdomi dar ir dėl tos nuojautos, jog šalia vyksta mistiniai dalykai. Būtent mistiniai niuansai ir daro filmą įdomų, vyro ir žmonos santykių krizė, Niujorkas ištvirkina žmogų ir parodo jo puikybės perteklių. Gerai realizuotos žinomos idėjos, aktorių kolektyvas. Jau koks demoniškas buvo Al Pacino ir kaip jam tiko Šėtono vaidmuo, tai vien dėl jo balso tembro galima žiūrėti filmą. Charlize Theron – dar visai jaunutė, riestanosė ir jau taip gerai! Na, ir „Matricos“ žvaigždė Keanu Reeves – kas gali atsispirti jo juodoms demoniškoms akimis? Nežinau, kaip jūs, brangūs skaitytojai, bet drįstu pareikšti, kad šis filmas man visai patiko. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela