Sveiki,
Dar vienas Scanoramos filmas
„Kepėjas“ (angl. The Cakemaker) (2017), į kurį eidamas
tikėjausi kažin kokios itin paprastos ir jaukios istorijos apie homoseksualų
kepėją, kurio gyvenimas sukasi dviem rakursais: ieško meilės ir dirba savo
darbą. Smagu, kad ši iš pažiūros LGBT drama tapo ne vien LGBT, bet ir visos
visuomenės probleminiu klausimu: kaip susitaikyti su žmogaus netektimi?
Filmo siužetas plaukioja tarptautiniuose
vandenyse: vokietis kepėjas nebegali prisiskambinti savo meilužiui iš Izraelio.
Tomas ryžtasi vykti į žydų žemę ir ten susiranda meilužio šeimą, į kurią
įsisuka kaip indų plovėjas, tačiau netrunka žiūrovas suvokti, kad netrukus paaiškės
tikrosios paslaptys... Nėra šis filmas kažkuo įmantrus, nesistengia jis nei
šokiruoti, nei kažkaip pataikauti, tiesiog režisieriui pavyko išgauti intymumą
ne tik tarp priešingų tapatybių žmonių, bet ir bendrakultūrinį jausmų
susikalbėjimą. Žydai vis dar nepatikliai žiūri į vokiečius, jų religinės
problemos jų šalyje taip pat pjudosi, visi šie kontekstiniai dalykai gana gerai
nubrėžia Izraelio tendencijas.
Šiaip nemėgstu serialinių
filmų, kur viskas „laikosi“ ant santykių muilo operos, o prisijaukinti meilužio
šeimą – siužetinis paradoksalus kūlverstis – turėjo erzinti, bet tikriausiai
daug ką užglaistė kultūriniai niuansai, noras aprėpti LGBT pasaulį ne vien tik
kaip lokalų visuomenės getą, bet ir iš esmės kaip integralų ir visur paplitusių
santykių išraišką. Žinoma, filmo skanumą lėmė ir virtuvinės scenos, veikėjų
filosofiškas pyragų ragavimas, kuris žadino tiesiog fizinį alkį, o aš, kaip
žinia, į teatrą spragintų kukurūzų nesinešu.
Mano
įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą