Filmas: "Stambulo katės" / "Kedi"

Sveiki,

Kai norisi pozityvumo, mes retsykiais žiūrime į kūdikius arba savo naminius augintinius, o kai tokių neturime, galime tiesiog nuvažiuoti į gyvūnų prieglaudą ir parsivežti augintinį. Žinoma, tada atsirastų rūpinimosi atsakomybė ir vien tik laikyti gyvūną, pavyzdžiui, katę dėl meilumo ne visi gal ir galėtume, nes pritrūktų kantrybės. Tokiais atvejais galima tiesiog pasižiūrėti (kaip aš) dokumentinį filmą apie gyvūnus. Panašiai nutiko ir su turkų režisierės Ceyda Torun filmu „Stambulo katės“ (angl. Kedi) (2016), rodytu „Kino pavasario“ festivalyje.

Tai nėra vien filmas vienišiams, kurie neturi draugų arba yra jau seni, apsikarstę katėmis, pradvisę jų kailiu (kaip, pavyzdžiui, „Simpsonuose“ išprotėjusi Lady Cat). Šiame filme bandoma atskleisti milijoninę kačių sisteminę gyvavimo struktūrą Stambulo mieste, kurios vaikšto stogais, miega krantinių landynėse, meilinasi žmonėms ir visaip kitaip demonstruoja socialinius įgūdžius, bandydamos išgyventi megapolyje. Manau, vienas labiausiai žavinčių dalykų yra gebėjimas atskleisti kiekvienos katės savitą charakterį, nors apie jas byloja žmonių lūpos, vis vien nepaliaujamai gretinami kačių ir žmonių panašumai. Sudėtinga socialinė hierarchija galbūt kur nors vyksta, tarkime, kokiame Kauno priemiestyje.

Smagu, kad ramios filosofinės tėkmės filmas nevirto vien tik noru šokiruoti, pritraukti žiūrovą, suklusti ir žūtbūt išgauti panikos reakcijos: gelbėkime kates, jos miršta ant asfalto! Ne, režisierė nepasidavė amerikietiškai pasakojimo tradicijai, tačiau dėl to neteko tam tikros filmo struktūros, pavyzdžiui, labai stigo kulminacijos. Po valandos žiūrėjimo praradau intrigą, nes istorijų koliažui ėmė stigti unikalesnių vingių, galgi net aštrumo. Visur išlaikomas svajingas, besižavinantis pasakojimo tonas su puikiais Stambulo vaizdais ir pasakotoju, kuris beria sentencijas apie gyvenimo prasmę. Iš esmės lyg ir žavu, gražu, bet po kurio laiko atsibosta ir atrodo, kad režisierė nebeturi įdomesnių istorijų ir komponuoja panašias istorijas į visumą. Kažin, ar tai labai didelis minusas, galgi veikiau europietiškoji pasakojimo tradicija, bet man 1 valandos ir 18 minučių trukmės filmas ėmė ir šiek tiek prailgo.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela