Šios dienos nuotrauka: plastike įsipainiojęs vėžlys nori šį bei tą pasakyti apie teršalus

Sveiki,

Mane vis dažniau ir dažniau pasiekia visokie vaizdai apie plastiko poveikį vandenynams ir žemei. Nors Europos Sąjunga jau ėmėsi įstatymiškai mažinti šios medžiagos rinką, tačiau, manau, to negana. Šios dienos nuotraukoje vėžlys, įsipainiojęs celofaniniam maišelyje, kuriuos begėdiškai prekybos centruose plėšom iš punto, kad jame galėtume įdėti bananą. Jau nusipirkti bananą be plastiko nebeįmanoma, nes sąmonėje prigiję, kad atseit tai jau nehigieniška, o ir svarstyklės susiteps nuo ant žievės užpurkštų riebių pesticidų. Fui...

Šiandien perskaičiau, kad vienas vyrukas Vilniuje iš upės ištraukė per 11 valandų darbo 128 padangas. Kiek laiko jos ten kaupėsi ir dumblėjo? Vieta gerai žinoma – upės pliažas, kuri visi užpakaliukus sumerkę karštą dieną pliušku-pliušku. Savų pačių šiukšlėse. Užterštumas beribis. Per žinias šiandien parodė reportažą apie Baltijos dugną, kuri panaši į jūros gyvūnų koncentracijos stovyklą – kilometrais nuskendusių tinklų, laivų kapinynas ir visokių gelžgalių labirintai, kuriuose įsipainioję jūros gyventojai tyliai gaišta... Jau nešneku apie plastiko ir gumos kalnus.

Balandžio pabaigoje dalyvavau „Doram“ akcijoje. Tvarkėm miškelio pakraštį. Tą pačią dieną per žinias pasakė, kad bus didžiulėmis baudomis baudžiama už atliekų išvertimą ne vietoje. Einu po savaitgalio į darbą, sutvarkytame mūsų pačių rankomis miškelio pakraštyje matau išpiltas naujas šiukšles – kalnas margų skudurų ir atliekos maišuose. Nieko nei nubausi, nei paprotinsi. Visada atsiras „šaunesnių“ šiukšlintojų, kuriems vis vien.

Kur visame tame akstinas? O man ne vis vien. Nei imant naują plastikinį maišelį bananui, nei traukiant padangą iš apsamanojusios pamiškės. Yra ranka, kuri teršia, ir yra širdis, kuri nori, kad to nebūtų. Ir šioji nuostata laimi, nes šiaip ar taip, sąmoningumo tik daugėja.

Jūsų Maištinga Siela