Šios dienos nuotrauka: plastike įsipainiojęs vėžlys nori šį bei tą pasakyti apie teršalus

Sveiki,

Mane vis dažniau ir dažniau pasiekia visokie vaizdai apie plastiko poveikį vandenynams ir žemei. Nors Europos Sąjunga jau ėmėsi įstatymiškai mažinti šios medžiagos rinką, tačiau, manau, to negana. Šios dienos nuotraukoje vėžlys, įsipainiojęs celofaniniam maišelyje, kuriuos begėdiškai prekybos centruose plėšom iš punto, kad jame galėtume įdėti bananą. Jau nusipirkti bananą be plastiko nebeįmanoma, nes sąmonėje prigiję, kad atseit tai jau nehigieniška, o ir svarstyklės susiteps nuo ant žievės užpurkštų riebių pesticidų. Fui...

Šiandien perskaičiau, kad vienas vyrukas Vilniuje iš upės ištraukė per 11 valandų darbo 128 padangas. Kiek laiko jos ten kaupėsi ir dumblėjo? Vieta gerai žinoma – upės pliažas, kuri visi užpakaliukus sumerkę karštą dieną pliušku-pliušku. Savų pačių šiukšlėse. Užterštumas beribis. Per žinias šiandien parodė reportažą apie Baltijos dugną, kuri panaši į jūros gyvūnų koncentracijos stovyklą – kilometrais nuskendusių tinklų, laivų kapinynas ir visokių gelžgalių labirintai, kuriuose įsipainioję jūros gyventojai tyliai gaišta... Jau nešneku apie plastiko ir gumos kalnus.

Balandžio pabaigoje dalyvavau „Doram“ akcijoje. Tvarkėm miškelio pakraštį. Tą pačią dieną per žinias pasakė, kad bus didžiulėmis baudomis baudžiama už atliekų išvertimą ne vietoje. Einu po savaitgalio į darbą, sutvarkytame mūsų pačių rankomis miškelio pakraštyje matau išpiltas naujas šiukšles – kalnas margų skudurų ir atliekos maišuose. Nieko nei nubausi, nei paprotinsi. Visada atsiras „šaunesnių“ šiukšlintojų, kuriems vis vien.

Kur visame tame akstinas? O man ne vis vien. Nei imant naują plastikinį maišelį bananui, nei traukiant padangą iš apsamanojusios pamiškės. Yra ranka, kuri teršia, ir yra širdis, kuri nori, kad to nebūtų. Ir šioji nuostata laimi, nes šiaip ar taip, sąmoningumo tik daugėja.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Plastiko mikroelementai Arkties vandenyse - šiukšlinkime, kol pastipsime

Sveiki,

Jau visa savaitė iš galvos neiškrinta perskaitytas faktas apie plastiko mikrodaleles Arkties vandenyse. Galima tiesiog nuprotėti – ar neužtenka savų problemų, kad reikia galvoti apie kažkokį užterštumą Arktyje? Galbūt. Tačiau mane tai sukrėtė. Juk Arktyje ledas, daug gėlo švaraus kondensuoto lede vandens? Pasirodo, nė velnio. Vandenynų srovės nuneša ten mūsų nuostabios civilizacijos daleles ir paverčia planeta sąvartynu.

O pasirodo yra šitaip. Mokslininkai paėmė vandens mėginį ir per mikroskopą ištyrė Arkties vandenuką, kuriame rado net 17 skirtingų plastiko dalelių! Septyniolika! Pradedant guma nuo padangų ir baigiant nailonu, skirtu pėdkelnėms gaminti. Ir visa tai viename litre atsitiktinio iš pažiūros švaraus jūros vandens mėginyje.

Per paskutiniuosius tris metus tų elementų padaugėjo keletą kartų. O mes net žoleles prekybos centre perkame, kad tik ne palaidas, o būtinai į plastiką suvyniotas, juk tai taip kelia saugumo ir šviežumo įspūdį, kad nė nepagalvojame, kiek kasdien išmetame šios medžiagos. Palyginimui – kasdien žmonija sunaudoja apie milijardą vienkartinių plastikinių kavos puodelių. Sudėkime tokį kiekį, pavyzdžiui, Vilniaus centre. Vienos dienos porciją. O visų metų? Dešimtmečio? Miesto, savaime, aišku, nebeliktų. Plastiko ledynmetis užklotų sostinę kilometriniu sluoksniu. Ir tai vien tik puodeliai, o kur padangos, sudėto maisto išsinešti pakuotės ir kiti dalykėliai? Mes maudomės tame plastike.

Truputį koktu, kai iš plastiko daromos kalėdinės eglutės ir tai vadinama ekologija, nors po to vis vien bambaliai ir pliauzės atsiduria aplinkoje. Nereikia viso to liūdno karnavalo vadinti ekologija.

Nieko nuostabaus, kad saulė šviečia. Ir nieko nuostabaus, kad plastikas šyla vandenyne. Ir nieko nuostabaus, kad vyksta klimato kaita. Ir nieko nuostabaus, kad per savo neišmanymą ir egoizmą vieną dieną išnyksime. Ai, bet kam apie tai galvoti...

Jūsų Maištinga Siela