Sveiki,
Prieš
kelerius metus baigiau žiūrėti itin pasaulyje daug dėmesio sulaukusio ir mane,
tiesą sakant, pritrenkusio serialo „Apkaltintas žmogžudyste“. Kol kas nieko
negirdėti apie trečiojo sezono kūrimą, o man taip norėjosi kažko labai
įtraukiančio, detektyviško ir, ko čia slėpti, kas leistų atsitraukti nuo
mūsų kasdienių nesąmonių ir pasipiktinti Amerikos realybe bei leistų sukurti
iliuziją, kad kitur tai tikrai blogiau, nei pas mus. Pasirinkau keistą mini Netflix
serialą neįtikėtinu pavadinimu „Neišsidirbinėk su katėmis: medžiojant
internetinį žudiką“ (angl. Don't F**k with Cats:
Hunting an Internet Killer) (2019). Tai trijų ilgų serijų mini
serialas toli gražu ne apie kates, nes, kad ir kaip jos man patiktų,
nesiryžčiau žiūrėti apie skrodžiamas ir kankinamas kates. Tai taip pat nėra
liguista istorija apie žmones (kaip ta iš „Simpsonų“ pakvaišusi Lady Cat),
kurie savo namų sienas nukabinėja kačių nuotraukomis, o naktimis juos aplanko
kačių angelai. Ne, serialas ne apie tai, jis kur kas geresnis, nei būtų galima
numanyti.
Toliau dalysiuosi šio serialo įspūdžiais, bus atskleistos turinio detalės,
tad prieš skaitant labiau rekomenduočiau pasižiūrėti patį serialą, nes nebebus
taip įdomu žiūrėti, jeigu daugmaž viską žinosite.
Tiesą
sakant, tos trys serijos „suėjo“ kaip vienas ilgas dokumentinis filmas su pagerintu
trilerio efektu. Netflix‘ai moka kurti panašaus turinio žanrą, nes pažiūrėjęs
pirmą seriją iškart griebsi kitą. Istorija prasideda tikrovėje apie 2010 metus,
kada kažkas facebooke paplatino šokiruojantį vaizdo įrašą, kuriame jaunuolis į plastikinį
įdeda du mažus kačiukus ir siurbliu ištraukia orą. Žinoma, kačiukai žūsta, o
internete atsiranda ištisa tūkstantinė grupė, kuri pasibaisėjusi pradeda
aiškintis, kas galėjo tai padaryti. Labiausiai į tas paieškas įsitraukia Deanna
Thompson iš Las Vegaso ir John Green iš, jeigu neklystu, Kanados. Savo puslapyje
jie analizuoja vaizdo įrašą ir bando nustatyti, iš kur darytas vaizdas. Neįtikėtina,
tačiau įrašas padarytas mažame kambarėlyje, kuriame eina ukrainietiška TV laida,
tačiau yra dulkių siurblys, kuriais prekiaujama tik Šiaurės Amerikoje.
Galiausiai kruopščiai išanalizavę įrašą, jie nusprendžia, kad neįmanoma
nustatyti, kas nudaigojo tuos kačiukus, bet... jie dar nežino, kad žudikas
integravosi į jų socialinę grupę ir seka jų kiekvieną žingsnį.
Galiausiai
žudikas pateikia dar keletą vaizdo įrašų, susikūręs daug padirbtų anketų, jis
meta įvairiausias užuominas, o lengvatikiai manosi, kad aptikę tinkamą asmenį. Galiausiai
žudikas pateikia vaizdo įrašą, kaip sušeria katę pitonui ir duoda užuomina, kad
jis kuria filmą, kuriame netrukus mirs ir žmogus. Kol žudikas ruošiasi,
internautams pavyko ne tiek ir mažai sužinoti. Pagrindinis įtariamasis iš
Monrealio kilęs aktoriumi ir modeliu trokštantis būti Luka Magnotta, tačiau jis
išvykęs į Europą ir tikina, kad su tuo nieko bendro neturi, tačiau netrukus
pademonstruojamas įrašas, kaip ledo kirtikliu nužudomas nuogas vyriškis, o tada
jau įsitraukia ir policija, pasakojama istorija apie lagamine aptiktas kūno
dalis, kirminus ir t. t.
Tai
toks būtų pagrindinis šio serialo siužetas. Lyg žiūrėtum trilerį, o ne tikrovės
dalykus. Sunku protu suvokti, jog iš tikrųjų tokie dalykai vyko nuo 2010 iki
pat 2012 metų vidurio, kai tikrasis žudikas dėka internautų sugaunamas. Visos tos
detalės ir beprotiškiausi eksperimentai bei žudiko gebėjimas pasprukti,
suklaidinant gaudytojus, stebina. Stebina ir šio detektyvo naratyvas, kuris
prasideda kačiukų žudymais ir pačių internautų nepasidavimu sučiupti žudiką,
nors jis būtų kad ir pačiame Sibire. Kas mūsų senais bočių laikais nėra
daigojęs naminių gyvūnėlių? Pats dar pamenu, kaip močiutė nešė šuniukus
skandinti į kūdrą, nes sovietiniais laikais nebuvo tokio dalyko, kaip gyvūnų
teisės, globos namai ir t.t., todėl kaimuose žmonės su gyvūnų pertekliumi
tvarkėsi kas kaip išmanė ir tikrai ne pačiomis humaniškiausiomis priemonėmis,
bet...
Siejant
gyvūnų utilizavimą ir gyvūnų kankinimo elementus internautams pakraupinti,
manau, žudikas tikrai persistengė. Galiausiai pajutęs, kad yra nepagaunama
internetinė žvaigždė, jis iš tikrųjų užmuša žmogų. Ir tai padaro kažkada
aplinkos atstumtas homoseksualus modelis, taip niekada ir netapęs tikru modeliu
ir aktoriumi. Iš pažiūros švelnus ir seriale labai pabrėžiama, kad mandagus
žudikas Luka Magnotta sakosi, jog pats to nedaręs, o jį privertė
mistiškas „draugužis“, kuris (kaip neįtikėtina!) yra iš tikrųjų jo galvoje. Būtent
čia, man regis, serialo kūrėjai ir padarė skubėtą istorijos spragą, nes
norėjosi didesnės plėtotės apie Lukos psichiką ir jo įsivaizduojamą, o gal ir
galimai egzistavusį draugą, juk viename vaizdo įraše mes matome net tris
rankas, laikant pitoną? Tai kas visgi buvo toji trečioji ranka? Tik laikinai užbėgęs
pitono savininkas?
Galiausiai
serialas pateikia šokiruojantį dalyką, mat kiekvienoje Lukos darytame vaizdo įraše
jis panaudoja filmų užuominos detales, tarsi jį susektų, bet iki galo nepagautų.
Iš tikrųjų Luka manėsi, jog jis pagrindinis aktorius, elgiasi kaip Sharon Stone
iš filmo „Esminis instinktas“, netgi jo įsivaizduojamas draugas yra filmo personažas,
o Lukos ilgesys primena psichuojančio bepročio žudikišką performansą, kuris
prasidėjo nuo kačiukų ir baigėsi Interpolu ir masinėmis gaudynėmis bei
visuotine žinių transliacija. Dievaži, tai tarsi kačių „zodiakas“, jeigu žinote
šį taip niekada ir nepagautą bei neišaiškintą amerikiečių serijinį žudiką.
Pabaigoje
pagrindinė įvykių stebėtoja ir iniciatorė Deanna klausia žiūrovų (kartu ir
savęs pačios), kiek iš tikrųjų jie kaip internautai prisidėjo pakurstydami
populiarumu ir dėmesiu Luką įvykdyti žmogžudystę ir kiek mes patys prisidedame
žiūrėdami tokius filmus ir serialus? Iš tikrųjų medijos itin pavojingos, sako
serialas, ir pamatuoti atsakomybę bei ribas yra labai sunku, o gal ir visai
neįmanoma. Visgi tai šokiruojančio siužeto serialas, kuris primena gerai
sukaltą trilerį, tačiau užčiuopia ir pilietiškumo svarbą, saugumo internete ir
psichinės sveikatos prevencines problemas. Rekomenduoju peržiūrėti kokią
bemiegę naktį.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą