Šokiruojanti istorija, kaip Eric Clinton Kirk Newman (arba Luka Rocco Magnotta) sukapojo savo meulužį

***

Truputį iš istorijos paraščių. Apie šį nusikaltimą nelabai ką pamenu, kad kas ką labai praneštų Lietuvos žiniasklaida. Bedarydamas apie Čekijos filmų suaugusiems straipsnį susidūriau su šia informacija, kadangi atskirai pasidomėjau, tad dalijuosi. Pasirodo, jis tas pats, apie kurį mačiau net „Nertflix“ sukurtą dokumentinį mini serialą „Neišsidirbinėk su katėmis: medžiojant internetinį žudiką“ / „Don't F**k with Cats: Hunting an Internet Killer“. Serialo mano apžvalgą skaitykite ČIA.
 
Luka Rocco Magnotta, gimęs kaip Ericas Clintonas Kirkas Newmanas, buvo Kanados pilietis, kurio vardas visame pasaulyje nuskambėjo po itin žiaurių įvykių 2012 metais. Prieš tapdamas liūdnai pagarsėjusiu nusikaltėliu, jis siekė modelio ir aktoriaus karjeros suaugusiųjų filmų industrijoje, nuolat stengdamasis atkreipti į save visuomenės dėmesį. Magnotta buvo žinomas dėl savo polinkio į narcisizmą ir nuolatinio noro būti matomu internetinėje erdvėje, kur jis kūrė daugybę suklastotų profilių, siekdamas sukurti įspūdį, kad yra svarbi įžymybė.
 
2012 metų gegužės mėnesį Monrealyje Magnotta įvykdė kraupų nusikaltimą, nužudydamas kinų tarptautinį studentą Juną Liną. Šis įvykis sukrėtė ne tik Kanadą, bet ir visą pasaulį dėl neįtikėtino žiaurumo bei nusikaltimo fiksavimo vaizdo įraše, kuris vėliau buvo išplatintas internete. Po žmogžudystės jis savo aukos kūno dalis išsiuntė į įvairias Kanados institucijas, įskaitant mokyklas ir politinių partijų būstines, taip siekdamas maksimalaus šoko efekto ir žiniasklaidos dėmesio.
 
Nusikaltimo motyvai, kaip vėliau buvo analizuojama teismo proceso metu, buvo glaudžiai susiję su Magnottos psichologine būkle ir liguistu noru išgarsėti bet kokia kaina. Nors jis pats niekada nepateikė nuoseklaus ir logiško paaiškinimo savo veiksmams, tyrėjai ir psichologai nustatė, kad jo asmenybės sutrikimai bei fantazijos apie šlovę tapo esminiais veiksniais, paskatinusiais šį brutalų aktą. Nusikaltėlis akivaizdžiai siekė pasijusti visagaliu, kontroliuodamas situaciją per baimę ir visuomenės pasibaisėjimą.
 
Pats Magnotta po suėmimo Berlyne, kur jis slapstėsi interneto kavinėje skaitydamas naujienas apie savo paties paiešką, iš pradžių bandė gintis teigdamas, kad nusikaltimą įvykdė dėl psichikos ligos ar kitų asmenų įtakos. Jis stengėsi manipuliuoti viešąja nuomone ir teismo eiga, tačiau jo parodymai dažnai būdavo prieštaringi ir neįtikimi. Nė vienas iš jo pateiktų pasiteisinimų nebuvo pripažintas kaip pagrįstas faktas, o liudijimai tik dar labiau atskleidė jo manipuliacinę prigimtį.
 
Teismo proceso metu buvo atlikta išsami psichiatrinė ekspertizė, kurios metu įvertinta Magnottos psichinė sveikata. Ekspertai nustatė, kad nors jam buvo diagnozuotas asmenybės sutrikimas ir šizofrenijos požymių, jis nusikaltimo metu visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį ir jų teisinius bei moralinius padarinius. Tai buvo lemiamas veiksnys, paneigęs galimybę pripažinti jį nepakaltinamu, tad gynybos strategija, paremta psichine liga, teisme žlugo.
 
2014 metais po ilgo ir sudėtingo teismo proceso, kuriame buvo išnagrinėti visi įrodymai bei nusikaltimo aplinkybės, prisiekusiųjų teismas pripažino Luką Rocco Magnotta kaltu dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės. Teismas taip pat pripažino jį kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų, įskaitant lavono išniekinimą, neapykantą kurstančios medžiagos platinimą bei persekiojimą. Šis nuosprendis atspindėjo nusikaltimų rimtumą ir jų sukeltą traumą tiek aukos artimiesiems, tiek visai visuomenei.
 
Už įvykdytą žmogžudystę Magnotta buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės į lygtinį paleidimą artimiausius 25 metus. Tai yra griežčiausia Kanados baudžiamojoje sistemoje numatyta bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimus. Teisėjo skelbtas nuosprendis buvo priimtas atsižvelgiant į nusikaltimo brutalumą ir tai, kad nėra jokių realių garantijų, jog ateityje jis nebekels pavojaus kitiems žmonėms.
 
Šiuo metu Luka Rocco Magnotta atlieka savo bausmę Kanados pataisos namuose, tačiau jo vardas iki šiol yra siejamas su viena tamsiausių nusikalstamumo istorijų modernioje Kanados kultūroje. Šis įvykis paskatino plačias diskusijas apie interneto poveikį, smurtinių vaizdo įrašų platinimą bei būtinybę atidžiau stebėti asmenis, rodančius pavojingus psichologinius nukrypimus. Jo istorija išlieka tamsiu priminimu apie tai, kaip nevaldomas narcisizmas ir psichopatinės tendencijos gali virsti realia grėsme visuomenei.
 
Maištinga Siela

Serialas: "Neišsidirbinėk su katėmis: medžiojant internetinį žudiką" / "Don't F**k with Cats: Hunting an Internet Killer"

 

Sveiki,

Prieš kelerius metus baigiau žiūrėti itin pasaulyje daug dėmesio sulaukusio ir mane, tiesą sakant, pritrenkusio serialo „Apkaltintas žmogžudyste“. Kol kas nieko negirdėti apie trečiojo sezono kūrimą, o man taip norėjosi kažko labai įtraukiančio, detektyviško ir, ko čia slėpti, kas leistų atsitraukti nuo mūsų kasdienių nesąmonių ir pasipiktinti Amerikos realybe bei leistų sukurti iliuziją, kad kitur tai tikrai blogiau, nei pas mus. Pasirinkau keistą mini Netflix serialą neįtikėtinu pavadinimu „Neišsidirbinėk su katėmis: medžiojant internetinį žudiką“ (angl. Don't F**k with Cats: Hunting an Internet Killer) (2019). Tai trijų ilgų serijų mini serialas toli gražu ne apie kates, nes, kad ir kaip jos man patiktų, nesiryžčiau žiūrėti apie skrodžiamas ir kankinamas kates. Tai taip pat nėra liguista istorija apie žmones (kaip ta iš „Simpsonų“ pakvaišusi Lady Cat), kurie savo namų sienas nukabinėja kačių nuotraukomis, o naktimis juos aplanko kačių angelai. Ne, serialas ne apie tai, jis kur kas geresnis, nei būtų galima numanyti.

Toliau dalysiuosi šio serialo įspūdžiais, bus atskleistos turinio detalės, tad prieš skaitant labiau rekomenduočiau pasižiūrėti patį serialą, nes nebebus taip įdomu žiūrėti, jeigu daugmaž viską žinosite.

Tiesą sakant, tos trys serijos „suėjo“ kaip vienas ilgas dokumentinis filmas su pagerintu trilerio efektu. Netflix‘ai moka kurti panašaus turinio žanrą, nes pažiūrėjęs pirmą seriją iškart griebsi kitą. Istorija prasideda tikrovėje apie 2010 metus, kada kažkas facebooke paplatino šokiruojantį vaizdo įrašą, kuriame jaunuolis į plastikinį įdeda du mažus kačiukus ir siurbliu ištraukia orą. Žinoma, kačiukai žūsta, o internete atsiranda ištisa tūkstantinė grupė, kuri pasibaisėjusi pradeda aiškintis, kas galėjo tai padaryti. Labiausiai į tas paieškas įsitraukia Deanna Thompson iš Las Vegaso ir John Green iš, jeigu neklystu, Kanados. Savo puslapyje jie analizuoja vaizdo įrašą ir bando nustatyti, iš kur darytas vaizdas. Neįtikėtina, tačiau įrašas padarytas mažame kambarėlyje, kuriame eina ukrainietiška TV laida, tačiau yra dulkių siurblys, kuriais prekiaujama tik Šiaurės Amerikoje. Galiausiai kruopščiai išanalizavę įrašą, jie nusprendžia, kad neįmanoma nustatyti, kas nudaigojo tuos kačiukus, bet... jie dar nežino, kad žudikas integravosi į jų socialinę grupę ir seka jų kiekvieną žingsnį.

Galiausiai žudikas pateikia dar keletą vaizdo įrašų, susikūręs daug padirbtų anketų, jis meta įvairiausias užuominas, o lengvatikiai manosi, kad aptikę tinkamą asmenį. Galiausiai žudikas pateikia vaizdo įrašą, kaip sušeria katę pitonui ir duoda užuomina, kad jis kuria filmą, kuriame netrukus mirs ir žmogus. Kol žudikas ruošiasi, internautams pavyko ne tiek ir mažai sužinoti. Pagrindinis įtariamasis iš Monrealio kilęs aktoriumi ir modeliu trokštantis būti Luka Magnotta, tačiau jis išvykęs į Europą ir tikina, kad su tuo nieko bendro neturi, tačiau netrukus pademonstruojamas įrašas, kaip ledo kirtikliu nužudomas nuogas vyriškis, o tada jau įsitraukia ir policija, pasakojama istorija apie lagamine aptiktas kūno dalis, kirminus ir t. t.

Tai toks būtų pagrindinis šio serialo siužetas. Lyg žiūrėtum trilerį, o ne tikrovės dalykus. Sunku protu suvokti, jog iš tikrųjų tokie dalykai vyko nuo 2010 iki pat 2012 metų vidurio, kai tikrasis žudikas dėka internautų sugaunamas. Visos tos detalės ir beprotiškiausi eksperimentai bei žudiko gebėjimas pasprukti, suklaidinant gaudytojus, stebina. Stebina ir šio detektyvo naratyvas, kuris prasideda kačiukų žudymais ir pačių internautų nepasidavimu sučiupti žudiką, nors jis būtų kad ir pačiame Sibire. Kas mūsų senais bočių laikais nėra daigojęs naminių gyvūnėlių? Pats dar pamenu, kaip močiutė nešė šuniukus skandinti į kūdrą, nes sovietiniais laikais nebuvo tokio dalyko, kaip gyvūnų teisės, globos namai ir t.t., todėl kaimuose žmonės su gyvūnų pertekliumi tvarkėsi kas kaip išmanė ir tikrai ne pačiomis humaniškiausiomis priemonėmis, bet...

Kadrai iš serialo

Siejant gyvūnų utilizavimą ir gyvūnų kankinimo elementus internautams pakraupinti, manau, žudikas tikrai persistengė. Galiausiai pajutęs, kad yra nepagaunama internetinė žvaigždė, jis iš tikrųjų užmuša žmogų. Ir tai padaro kažkada aplinkos atstumtas homoseksualus modelis, taip niekada ir netapęs tikru modeliu ir aktoriumi. Iš pažiūros švelnus ir seriale labai pabrėžiama, kad mandagus žudikas Luka Magnotta sakosi, jog pats to nedaręs, o jį privertė mistiškas „draugužis“, kuris (kaip neįtikėtina!) yra iš tikrųjų jo galvoje. Būtent čia, man regis, serialo kūrėjai ir padarė skubėtą istorijos spragą, nes norėjosi didesnės plėtotės apie Lukos psichiką ir jo įsivaizduojamą, o gal ir galimai egzistavusį draugą, juk viename vaizdo įraše mes matome net tris rankas, laikant pitoną? Tai kas visgi buvo toji trečioji ranka? Tik laikinai užbėgęs pitono savininkas?

Galiausiai serialas pateikia šokiruojantį dalyką, mat kiekvienoje Lukos darytame vaizdo įraše jis panaudoja filmų užuominos detales, tarsi jį susektų, bet iki galo nepagautų. Iš tikrųjų Luka manėsi, jog jis pagrindinis aktorius, elgiasi kaip Sharon Stone iš filmo „Esminis instinktas“, netgi jo įsivaizduojamas draugas yra filmo personažas, o Lukos ilgesys primena psichuojančio bepročio žudikišką performansą, kuris prasidėjo nuo kačiukų ir baigėsi Interpolu ir masinėmis gaudynėmis bei visuotine žinių transliacija. Dievaži, tai tarsi kačių „zodiakas“, jeigu žinote šį taip niekada ir nepagautą bei neišaiškintą amerikiečių serijinį žudiką.

Pabaigoje pagrindinė įvykių stebėtoja ir iniciatorė Deanna klausia žiūrovų (kartu ir savęs pačios), kiek iš tikrųjų jie kaip internautai prisidėjo pakurstydami populiarumu ir dėmesiu Luką įvykdyti žmogžudystę ir kiek mes patys prisidedame žiūrėdami tokius filmus ir serialus? Iš tikrųjų medijos itin pavojingos, sako serialas, ir pamatuoti atsakomybę bei ribas yra labai sunku, o gal ir visai neįmanoma. Visgi tai šokiruojančio siužeto serialas, kuris primena gerai sukaltą trilerį, tačiau užčiuopia ir pilietiškumo svarbą, saugumo internete ir psichinės sveikatos prevencines problemas. Rekomenduoju peržiūrėti kokią bemiegę naktį.

Jūsų Maištinga Siela