Sveiki,
Jeigu ir yra kažkur visko
prasmė, tai aš esu ta prasmė. Jeigu ir yra kažkur pasislėpusi laimė, tai tik
manyje. Jeigu ir yra kančios šaltinis, tai tik manyje ir iš manęs eina toji
kančia. Jeigu ir yra kur nors tiesa šiam pasaulyje, tai tik manyje ir tik
tokia, kurią susikuriu ir turiu. Prisiminiau, poeto Algimanto Mackaus eilutę „Nebeieškokime
– mes nieko nesurasime...“. Šiandien pagalvojau, kad norėčiau kur nors išeiti į
kalnus, kur nors į atokų vienuolyną ir patylėti nieko neieškant, nieko
neturint, tik mintis, šiek tiek maisto ir rūbų. Ne, neieškoti, o tiesiog
atsitraukti nuo ieškojimo ir būti, būti, būti... Pergalėti tą nebuvimo jausmą,
kuris retsykiais iškyla. Nieko netrokštant, nieko nesitikint, o sutaikant visas
kates, kurios manyje susipeša kaip maiše. Ir išties, juk viskas kur kas paprasčiau
ir primityviau, jeigu prasmė, tiesa, kančia ir laimė tėra tik manyje.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą