Alice Oseman. „Heartstopper. 2 knyga“ – Vilnius: Baltos lankos, 2023.
Sveiki, skaitytojai,
Pagal labai didelio
populiarumo sulaukusią Alice Oseman (g. 1994) komiksų knygų seriją pastatytas
Netflix serialas, manau, padarė kartos lūžį. Kalbėti ne pakuždomis, ne
per antraplanius veikėjus apie jaunų homoseksualų gyvenimą yra drąsu ir
reikšminga, nes tokie masinės kultūros būdai keičia visuomenės stereotipus.
Tiesa, žvelgiant į mūsų Lietuvą, visgi paskutiniuoju metu pagalvojau, kad yra
dalis visuomenės niekaip šio požiūrio nepakeis dėl empatijos stygiaus ir
įsitikinimų, kad viskas, kas viešojoje erdvėje yra susiję su LGBTQ+, tai yra,
na, mažų mažiausiai Sorošo paleista propaganda. Tą nepavykusį išbandymą su
šiųmete „Eurovizija“ tiesiog tarp homofobų sukėlė tikrą furorą, neapykantos
bangą internetinėse erdvėse. Dabar tampa aišku, kad šiosios kartos žmonės
nepasikeis niekada, jie tiesiog išmirs būdami su savo įsitikinimais ir į juos
tikriausiai reiktų žiūrėti šiek tiek su gailesčiu. Tačiau yra naujoji karta,
kurių požiūris ir įsitikinimai skiriasi, galbūt jiems tiek pirmoji, tiek
antroji Heartstopper. 2 knyga ir skirta.
Visgi darau prielaidą,
jeigu Baltos lankos išleido antrąją komiksų dalį apie gėjų draugystę,
pas mus reikalai nėra labai prasti nei leidyboje, nei tarp pačių skaitytojų.
Jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Nebepristatinėsiu autorės iš naujo, tą
padariau pristatydamas pirmąją šios serijos knygą, tad pasidalysiu tik
subjektyviais štrichais apie antrąją dalį.
O antrojoje dalyje toliau
pasakojama apie regbio žaidėjo Nikio ir atviro gėjaus Čarlio draugystę. Abu vis
dar mokyklinio amžiaus jaunuolius, tad aišku, kad susiduriama labiausiai su
savo tapatybės priėmimu ir socialinės aplinkos atmetimo reakcijomis. Jeigu
pirmojoje dalyje jiedu naiviai vienas su kitu draugavo ir tik pasvajodavo, jog
jiedu daugiau nei draugai, tai antrojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama
Niko biseksualios tapatybės suvokimui ir priėmimui. Ne ką mažesni ir Čarlio
išbandymai, nes mokykloje laikomas dėl lytinės orientacijos pastumdėliu tarp
mokyklos „kietuolių“, kuriems, beje, priklauso ir Nikas, Čarlis bando
susivokti, ar gali apskritai viešai megzti santykius su Niku ir tuo pat metu
būti visapusiškai priimtas aplinkos. Žodžiu, Nikas ir Čarlis bando integruotis
vienas kito draugų rateliuose, bet paaiškėja, kad dėl įsigalėjusių stereotipų
nelabai įmanoma...
Kitas antrosios dalies
svarbus įvykis – Niko atsivėrimas mamai, kuri sūnų priima besąlygiškai. Kiek
tas įmanoma tikrovėje be ašarų ir tėviško rūpesčio, aš nežinau, tačiau
pagalvojau, kad pas daugelį lietuvių tai būtų tikra tragedija šeimoje dėl tų
pačių įsigalėjusių stereotipų bei homofobijos. Viskas komikse iš tikrųjų įkvepiančiai
gražu, nors veikėjai išgyvena didžiules transformacijas, tačiau autorė visa tai
perteikia taip utopiškai, kad savo veikėjams neleidžia ilgėliau nei savaitę
liūdėti (turint galvoje, kokius apskritai padarinius atsimetimas sukelia pas
jauną žmogų), tad pati istorija dvelkia labai serialiniais ir melodramiškais
sprendimais, todėl primena saldžią istoriją masėms, kur situacijos visgi labai atpažįstamos
iš heteroseksualius santykius vaizduojamų istorijų, pavyzdžiui, Čarlis per savo
gimtadienį pakviečia Niką į boulingą su kitais savo LGBTQ pasauliui
priklausančiais draugais ir vienas iš jų tualete pyškina Čarliui, kad Nikas
visiškai netinka jam. Spėkite iš vieno sykio, ar Nikas stovi prie durų ir viską
girdi? Žinoma, kad taip.
Komiksas gražiai naivus,
paaugliškas, akivaizdžiai skirtas 13-16 metų auditorijai, kurie dar nepavargo
nuo klišių, o jį skaityti labai lengva ir greita, žadina savaime suprantamas
emocijas, nekyla jokių klausimų, nes situacijos tipinės ir perteikiančios
universalias jaunųjų homoseksualų problemas. Tiesa, autorė šioje dalyje įveda
ir dviejų merginų meilės istoriją, kaip kokį bonus track, kad išlygiuotų
LGBTQ pasaulio įvairovės svarstykles.
Knygą į lietuvių kalbą
išvertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, kuri visai neseniai pristatė knygą Žiedas
ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje. Įdomu, kaip vertėjos krikščioniškojo
pasaulio vertybės kaišiojo pagalius verčiant šiaip jau bažnyčiai neparankią
LGBTQ+ istoriją. Džiugu, kad paliktas jaunimo slengas, anglicizmai ir praktiškos
santrumpos, nes tai atspindi tos kartos bendravimo kultūrą ir pagyvina komiksą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą