Filmas: "Dar po vieną" / "Druk" / "Another Round"

 

Sveiki,

Vienas garsiausių pasaulinio masto danų režisierių Thomas Vinterberg, manau, turi nemažą gerbėjų būrį ir Lietuvoje. „Toli nuo tolstančios minios“ (2015), „Komuna“ (2016), „Submarino“ (2010) bei man kol kas labiausiai patikęs provokuojantis ir nejaukus filmas „Medžioklė“ (2012) jau turi savo žiūrovų gretas, tad nenustebčiau, jeigu šiemet Scanoramoje žiūrimiausiu filmu taptų naujausias jo darbas „Dar po vieną“ (dan. Druk) (2020), kuriame pasakojama apie vieną opiausių žmonijos problemų – alkoholizmą. Filmą pažiūrėti, beveik neabejoju, pritrauks ir aktorius Mads Mikkelsen.

Istorija prasideda nuo prigesusios istorijos mokytojo kasdienybės. Mokytojo nori atsisakyti tėvai, nes šis negali įkvėpti mokinių ruoštis istorijos egzaminui, todėl jausdamasis atstumtas, nereikalingas ir be aistros, jis, švęsdamas draugo gimtadienį, galiausiai prisiliuobia tiek, kad kitą dieną nebesmagu gyventi apskritai. Keturi vienos mokyklos mokytojai draugai sugalvoja patikrinti praktiškai vieno mokslininko teoriją, kad jeigu žmogaus kraujyje bus pastovus 0,5 promilės alkoholis (toks neva būna kiekis ką tik gimusio kūdikio kraujyje), jis jausis užsidegęs, smalsus, entuziastingas, kūrybiškas. Vyrukai pradeda mokykloje slapta girtuokliauti ir, atrodo, teorija, iš tikrųjų veikia: pagerėja santykiai su mokiniais, su žmona ir vaikais, atrodo, vėl prasidėjo tikrasis džiugusis gyvenimas...

Energetiškai vartojant alkoholį žmogaus biolaukas suplonėja, todėl jis emociškai tampa labai pažeidžiamas, sunku išlaikyti vieną ritmą ir kiekį. Galiausiai esminiu lūžiu tampa, kai vyrukai nutaria laikytis maksimaliai šios gėrimo kultūros, bet tiesa tame, kad velnias gundo, o vyrukams tiesiog gyvenimas slysta iš rankų. Jie į darbą ateina labai girti, darosi tiesiog nepakeliamai gėda, kad tokie mokytojai, turintys galvą ant pečių, leidžiasi į tokius kvailus eksperimentus ir surizikuoja viskuo, kas gyvenime teikia užuovėją ir stabilumą. Kitą vertus, žiūrint tą baisų mokytojo darbą, kuris diena ir dienos primena karą su mokinių nuostatomis, atrodo, kad iš vyrukų išsunkia visą gyvenimo džiaugsmą. Kokia tada gyvenimo prasmė, jeigu reikia diena iš dienos tai kęsti? Alkoholis, galima sakyti, tebuvo tik vienas iš būdų išsimušti iš tos pilkos kasdienybės. Žinoma, galima diskutuoti, kiek morališkai buvo verta viską „sušikti“ ir ar negeriau būti pilku paniurėliu zombiu prieš skepticizmu apsistačiusius abiturientus?

Gerai sukonstruota istorija dvelkia profesionalumu, geras scenarijus vėl iškelia viešumon žmogaus vienišumo ir atskirties sprendimo galimybes. Gal iš tikrųjų žmonės taip daug geria, nes jie tiesiog negali pakelti tos baisios juos sunkiančios rutinos, kaltinimų, nuostatų ir vertinimų? Pamiršti realybę, to dažnais labai nori – aš pats ne išimtis – tad man suprantami visi tų vyrukų poelgiai. Filmas nors ir pamokantis, tačiau jis nebruka jokių sprendimo būdų, o filmo finele taip ir neaišku, ar mokytojų gyvenimas susitvarkė. Abitūros egzaminus išlaikę moksleiviai kartu su mokytojais krantinėje geria putojantį vyną ir tiesiog švenčia gyvenimą. Įspūdingas pabaigos šokis, kuriame nusifilmuoja Mads Mikkelsenas iš tikrųjų užduoda mįslę: ar artimojo netektis yra toji priežasties, įspėjamasis ženklas, nuo kurio mokytojai vėl grįš į kasdienybę iki eksperimento? Kol žiūrovas užduoda šį klausimą, mes regime begalinį džiaugsmą gyvenimu apkvaitus nuo promilių. Tik kas po to, kai šventė ir karnavalas anksčiau ar vėliau baigiasi? Ar bepajėgs žmonės surinkti save iš naujo?

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb:8.1

 

Nuoroda į Scanoramą Čia.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Medžioklė" / "Jagten" / "The Hunt"

Sveiki visi,

Tai jau antras danų režisieriaus Thomas Winterberg darbas, kurį man tenka matyti. Be „Submarino“ (2010), tai kartu ir antrasis kritikų pripažintas režisieriaus darbas – filmas „Medžioklė“ (Jagten / The Hunt) (2012 m.). Tiesą sakant, visą filmą žiūrėjau ir neapleido manęs nuojauta, kad vis dėl to esu jį matęs. Tikrinau šio blogo įrašus – nėra. Filmas pakankamai šviežias, tad tikrai turėjo įstrigti, tačiau neįstrigo. Kas čia buvo? Deja vu? Toks jausmas, kad filmą esu žiūrėjęs, o po pusvalandžio gabalais prasukinėjęs ir nepakomentavęs šiame saite. Keista... Pradedam iš naujo.

Visų pirma noriu pasakyti, kad Winterberg‘as vėl sukūrė rudeniškų spalvų skandinavišką dramą, kuri labai įtraukia, tačiau atmintyje sunku ją išlaikyti. Tai panašaus braižo, kaip „Submarinas“, rodos, filmas įtraukia, mėgaujiesi juo, bet praeina tam tikras laiko tarpas, tenka kvaršinti galvą – o apie ką buvo filmas, nors buvo jis geras? Gal dėl skandinaviškos dvelksenos, gal dėl režisieriaus įtakos, ar velniai žino dėl ko...

„Medžioklė“ – tai pasakojimas apie vyruką, kurį neteisingai apkaltino mergytės darželyje seksualiniu išnaudojimu. Puikus pavyzdys, kaip iš mažos apkalbų kibirkšties įsiplieskia viso miestelio neapykanta vyrukui, jo nepageidauja parduotuvėje, jis netenka darbo, nuo jo nusigręžia draugai, mergina, buvusi žmona, jo šuo nudaigojamas, sūnus persekiojamas... Tikra raganų medžioklė ir visuomenės isterija, kuriai įžiebti užtenka vienos mergytės išsigalvojimai. Tai puikus filmas apie tai, kaip plinta visuomeninė agresija, kuriai nereikia jokių įrodymų, užtenka tik tai „ką šneka žmonės“. Ant kelių parklupdytas ir visuomenės sužlugdytas vyrukas, manding, priminė Kedžio bylą Lietuvoje ir mergaitės besaikę dramą, kuri tęsėsi 3 metus su kapeikomis... 

Filmas labai tinka tiems, kurie labai greitai suskuba nuteisti žmones. Juosta be jokios abejonės turi įtaigos, dvelkia subtilia, nehiperbolizuota realybe, apčiuopiau išliekamąją meninę vertę. O pagrindinio personažo aktorius Mads Mikkelsen gavo vieną aukščiausių savo karjeros įvertinimų – Auksinę Palmės šakelę tarptautinėje Kanų kino festivalyje kaip geriausias metų aktorius. Filmas stiprus scenarijumi, įtaigi psichologija ir itin jautrus siužetas neleido žiūrėti ramia širdimi šio filmo, todėl emocijos veržėsi per kraštus. O ko dar benorėti iš gero filmo?

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela