Sąmoningumas: nenaudokite dantų pastos su fluoru ir nebenuodykite savęs (dantų pasta su fluoru)

Sveiki,

Apie medicinines propagandas ir pramonės sąmokslą yra tiek daugybę teoriją, kad populiarioji žiniasklaida greitai nukenksmino bet kokį sąmoningumą, paleisdama į rinką daug prieštaringos informacijos apie tai, ką mes vartojame. Nors perkame užnuodytą maistą, lyg ir tai žinome, bet vis tiek tai darome.

Viršūnė paskutiniu metu buvo TV žinių reportažas, kaip vyras aiškino, kad kiaulės lašiniai yra vyriškumo afrodiziakas ir jeigu nevalgai kiaulienos, tampi gėjumi. Ar jaučiate, kokias žinias transliuoja TV? O tai moterys tikriausiai labai suvyriškėja ir ima augti barzda. Geriau nė nežiūrėti tokių nesąmonių.

Visgi nusprendžiau tvirtai keisti tam tikrus vartotojo įpročius. Nuo fluorotos dantų pastos pereiti prie be fluoro. Bandoma nustelbti šią informaciją, priversti paklusti pramonės propagandai, tačiau jau seniai žinoma apie smegenų kankorėžinę liauką, kuri atsakinga už laimę, meilę, sąmoningumą, intuiciją ir dar daugelį nuostabių dalykų, nes turi vadinamą dieviškąją DMT dalelę. Fluoras iš esmės cheminė medžiaga, naudojama žiurkių nuodams, mažomis dozėmis dedama į dantų pastą teršia žmogaus organizmą ir blokuoja kankorėžinę liauką. Žinoma, taip lengviau žmonės išlaikyti sistemai, lengviau juos įtikinti, kad užtenka salotas pakišt po vandens čiurkšle ir pesticidai nusiplaus, jei galima įtikinti tai, galima įtikinti ir tai, kad verta dirbti nemėgstamą darbą už „minimalkę“, kad privalai paklusti tai tave išeikvojančiai sistemai. Yra daugybę cheminių blokų mūsų maiste, kad tik nepabustume ir sąmoningai nesirinktume geresnio varianto, o tiesiog eitume tuo keliu, nes taip ėjo seneliai ir mūsų protėviai... Kai patikime, kad reikia laikytis tradicijų naštos užuot evoliucionavus, tada, na, ir tampame tokiais, kokiais esame – karjeristais niurzgliais, kurie murgdosi sistemoje ir visus keikia, o savaitgaliais prisiplempia, nuleidžia stresą ir pirmadienį vėl į sistemą. Tai vienas iš to bloko kūrimų yra cheminis elementas fluoras mūsų dantų pastoje.

Yra visgi nepriklausomos ir rinkoje sunkiai konkuruojančios kitokios dantų pastos be fluoro – jos brangesnės, jų rečiau aptikti. Vieną tokią radau „Ecodenta“ – dalijuosi fotografija. Nors ši linija nemažai gamina dantų pastos su fluoru (ji perpus pigesnė, todėl dauguma pirks ją), bet aš nepagailėsiu ir daugiau eurų, kad įsigyčiau pastos be fluoro, nors ji ir nebus gal chemiškai itin gaivi, tačiau man rūpi mano ir žmonių sąmoningumas.

Tai tik mažas žingsnis, kuris veda, manau, prie kito žingsnio: vanduo plastiko buteliuose, cheminiai šampūnai, skonio stiprikliai (ypač užkandžiuose) ir kt. Galiausiai vegetarizmas. Gal ir veganizmas...

Realybė keičiama čia ir dabar, mažais žingsneliais. Jei galiu aš, galite ir Jūs gyventi, nusikratant propagandinės informacijos apie tai, kas sveika, o kas ne. Jūs patys tai turite pajausti, bet dažnai pajusti ko reikia yra sunku, nes esame užpulti chemijos pramonės verslo priklausomybės.

P. S. Ir net jeigu Jums sakys „specialistas“ dantistas ar vaistininkas, kad „oi, ką čia prisiskaitėt, fluoras naudingas, nes apsaugo nuo karieso, aš gi specialistas, devyniolika metų patirtis ir bla bla bla“ – na, būkit geri, netikėkite, jie tiesiog išmokyti studijose ir netikrose praktikose ir kitaip negali būti, tačiau yra žmonių, kurie žino, kaip veikia šioji pramonės sistema ir didelė dalis medikams suteikta „mokslinė įrodomoji informacija“ yra tik dar viena pramonės manipuliacija.

P. P. S. Geras universitetas, vadovėlis gali įrodyti ir tai, kad laikyti šiknoj pirštą dvi valandas per dieną yra naudinga smegenims, nes įrodyta moksliškai – ir kaip nepatikėsi, juk visi specialistai tai tvirtina ir įrodyta. Bet kur įrodyta? Propagandos parašytame vadovėlyje? Protaukite, žmonės, ir nebūkite naivūs, jei manote, kad pramonė mūsų tai tikrai nenuodija, nes esame žmonės. Mes pramonei esame tik žaliava ir baterija.

P. P. S. Ir pyragaitis ant torto. Kaip galima fluorą dėti į dantų pastą ir sakyti, kad jis nuo dantų gedimo, kai prieštarauja net moksliniams faktams, cituoju: „Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas F (lot. fluorum), eilės numeris 9. Tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo elementas. Gryname pavidale labai pavojingas, gali sukelti rimtus nudegimus.”

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: ABBA - S.O.S. (Cher - S.O.S. cover) [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Šioji daina kažkaip mane persekioja. Užeina ir niūniuoju nors tu ką... Nesu kažin koks didelis ABBA grupės gerbėjas, dainos man patinka, gera išgirsti kur nors kontekste, bet jų šlageris „S.O.S.“ vėl kažkaip užkabino, kad net pradėjau klausytis ir kitų jų kūrinių. Labai šviesi ir pozityvi grupė, lyginant apskritai su šiuolaikinėmis pop muzikos grupėmis.

Pirmąkart daina „S.O.S“ pasirodė 1975 metais, kai švedų grupė pristatė savo trečiąjį albumą pavadinimu „ABBA“. Grupė jau buvo „ant bangos“ po Eurovizijos pergalės ir dainos „Waterlo“. Per beveik dešimtmetį gyvavimą ši muzikos grupė kaip ir „The Beatles“ tapo populiariosios muzikos legendomis. Tuo metu hitas daugelyje šalių tapo numeriu vienu, įdomiausia, kad net Australijoje – tai pirmasis ir paskutinis jų hitas, šovęs į pirmąją poziciją.

Šiemet, atėjus „Mama Mia“ antram filmui, dar viena legendinė atlikėja Cher ėmė iš išleido perdainuotas ABBOS dainas. Pridedu ir Cher „S.O.S“ versiją, kuri dėl elektroninės muzikos garsų atrodo kiek modernesnė, tačiau ABBO‘s dvasios neužmuša. Taigi pasiklausykite:

ABBA:

Cher versija:

Lyrics / žodžiai

"S. O. S."

Where are those happy days, they seem so hard to find
I tried to reach for you, but you have closed your mind
Whatever happened to our love?
I wish I understood
It used to be so nice, it used to be so good

So when you're near me, darling can't you hear me
S. O. S.
The love you gave me, nothing else can save me
S. O. S.
When you're gone
How can I even try to go on?
When you're gone
Though I try how can I carry on?

You seem so far away though you are standing near
You made me feel alive, but something died I fear
I really tried to make it out
I wish I understood
What happened to our love, it used to be so good

So when you're near me, darling can't you hear me
S. O. S.
The love you gave me, nothing else can save me
S. O. S.
When you're gone
How can I even try to go on?
When you're gone
Though I try how can I carry on?

So when you're near me, darling can't you hear me
S. O. S.
And the love you gave me, nothing else can save me
S. O. S.
When you're gone
How can I even try to go on?
When you're gone
Though I try how can I carry on?
When you're gone
How can I even try to go on?
When you're gone
Though I try how can I carry on?

Jūsų Maištinga Siela

Dailė: Cameron Gray kompiuteriniai grafiniai darbai: meilė, ryšys, nušvitimas, transendencija, aura, simboliai

Sveiki,

Tiesiog susižavėjau australo Cameron Gray kompiuterinės grafikos darbais, kurie tikriausiai dar ilgai bus mano kompiuterio darbalaukio fonu. Šiam kūrėjau pavaldus vizualusis menas – fotografija, kompiuterinė grafika. 2002 metais Tasmanijoje baigė dailės akademiją, nuo to laiko yra sulaukęs daug įvertinimų, parodų tiek Japonijoje, tiek Vakarų šalyse.

Štai, ką būtent apie jo stulbinančius ir dvasingus paveikslus sako kritikai:

„Cameron Gray kuria žmogaus potencialo scenas. Jo darbuose žvilgsnis pavaizduotas kaip pro uždangą, kuris klausia, kaip mes dar galime visi būti didesni, kokybiškiau gyventi ir mylėti. Nuo dangaus vizijų iki kosminės animacijos, todėl Cameronas tikrai yra skaitmeninio meno revoliucijos lyderis. Tokiu dievišku laikotarpiu kaip dabar, Cameron sutveria dualistinius šviesos ir tamsos aspektus, dar kartą juos įtraukdamas į vieningumo būseną.“

Siūlau pasididinti, paspaudus ant paveikslėlio ir pasigrožėti, o internete rasite daugiau jo darbų kaip raktinį žodį įvedę vien tik autoriaus vardą ir pavardę.

Skanaus!

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Leonidas Donskis apie laisvę

Sveiki,

Manau, kad į klausimą, kas Jums yra laisvė, daugelis atsakytumėt vis kitokiomis formuluotėmis, bet galiausiai sutiktume, kad visi laisvę jaučiami daugiau ar mažiau panašiai kaip šviesaus atminimo Leonidas Donskis.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lėja" / "Lea"

Sveiki,

Europietiško kino mėgėjai turėtų suklusti rinkdamiesi čekų kino juostą „Lėja“ (ček. Lea) (1996), kuri pasakoja apie itin trapią ir jauną merginą, kuri vos pakalbanti, tačiau jos tikroji kalba – filosofinė ir kančios poetinė kalba. Patyrusi motinos mirtį, tėvo žiaurų elgesį, našlaitė užauginta kaimynų išteka už keistuolio iš Vokietijos, na, ir čia jau prasideda „perauklėjimas“, kurio priemonėmis dažnas pedagogas nepritars, tačiau nuo to filmas darosi tik įdomesnis.

Visomis prasmėmis filmas itin panašus į režisierės Jane Campion šedevrą „Pianinas“ (1993), kur nebyli moteris atokiame Viktorijos laikų Naujosios Zelandijos kaimelyje ilgėsi vienintelio savo kalbėjimo instrumento – pianino. Čia mes turime ne tik vos lemenančią jauną moterį, patyrusią gausybę baisių psichinių traumų, bet kiek ir kitokį laikmetį. Filmas nufilmuotas Čekijoje visgi mane visų pirma paveikė vizualiais kaimiškais vaizdiniais, tokiais artimais Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ ir apskritai lietuviško kaimo mentalitetui bei atmosferai. Visgi žiūrint neapleido jausmas, kad kaimas visomis prasmėmis atsilikęs ir primena ne 1991-uosius, bet gūdžius pokario metus ir jeigu ne vienas kitas švystelėjęs automobilis, manyčiau, kad tai loginė kalba – nei elektros, nei vandentiekio, tarsi kaimas atsilikęs ir negalioja jokie kolektyvizacijos dėsniai, kuriuos išgyveno Čekoslovakija kaip ir Lietuva pagal komunistinių laikų dėsnius. Matyt, pernelyg užsižiopsojau dėl laikmečio spragų, tačiau tenka pripažinti, kad atmosfera vis tiek įtaigi, o pirmosios filmo minutės labai žiaurios.

Visgi filmas turėjo atskleisti sudėtingą pagrindinės veikėjos vidinį pasaulį ir čia kiek priminė pervertintą lenkų „Oskaru“ apdovanotą filmą „Ida“ – vaizdiniai retai atrodo atliepiantys dvasinį portretą, jie atskiri ir tampa labiau tapybiški nei kalbantys paralelėmis, potekstėmis apie dvasinius ryšius, dažnai apie suluošinimą. Visgi neįvyko kaip filme „Pianinas“ papasakoti įtemptą istoriją, nors faktų ir šokiruojančių detalių netrūksta, tačiau loginės priešpriešos bado akis, pavyzdžiui, vokietis „nusiperka“ Lėją jos net nepažinodamas (tik dėl to, kad reikia tylios bobos lovoje, nes pats asketas restauratorius – camon?), iš pažiūros jis ją talžo, nori paversti ištikima namų kale, bet tuo pačiu atsiranda ir rūpinimasis – perka gėles, domisi jos dvasios pasauliu ir, regis, supranta, atjaučia, nestokodamas nei pinigų, nei laiko Lėjos prisijaukinimui, bet kartu ir despotauja, prisimindamas pirmąją žmoną, surakina antrankiais... Arba kai kas čia neišplėtota, arba pernelyg daug loginių nesutapimų. Nors aktoriai tokiame filmo kontekste atrodo įtaigiai, bet iš esmės filme jaučiama ir lietuviško to meto vaidybos manieros ne per geriausių bruožų – teatrališkumas, pauzavimas, tapybiškumas, kuris lyg ir gražus, bet iš esmės gi neveikia kaip transcendentiniame Tarkovskio kine, tai ir lieka ne poezija, ne filosofija, o truputį prisvilęs teatras, norint išgauti spalvą, bet iš esmės ne spalva išgaunama, o tylėjimas su neveikiančia vidine įtampa. Finalas su požeminė scena, pilna žvakių, absoliučiai nereali ir veikiau turėjo būti pateikta (arba sukelti iliuziją), kad tai veikiau Lėjos vaizduotės sakrali erdvė, o dabar atsiranda dar ir tas vokietis ten, kur šimtai žvakių, kuriuos ji greitai pridegioja (per kiek laiko?), na, kai kas čia neveikia, nors tu ką...

Privardijau daug esmingų trūkumų, tačiau filmas turi savo kibirkšties, gurmanams jis patiks. Filmas panašus į biografinį, tačiau tai ne biografinė juosta, o originalus scenarijus, eilės – slovakų dramaturgo ir poeto L‘ubomir Feldek (g. 1936).

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb:7.2

Čia filmas originalo kalba, lietuviškai įgarsintą rasite torentai.lt

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Marius Povilas Elijas Martynenko apie gyvenimo kokybę ir šiuolaikinio pasaulio tendencijas

Sveiki,

Nuolat save kurdami ir pertransformuodami prarandame šiandien autoritetus, mokytojus, vedlius. Pasitikime ir žavimės tik tais, kurie tapo populiarūs – pop ir sporto žvaigždės. Tačiau kas iš esmės po tuo tuščiaviduriu kupolu? Geras ir laisvas žmogus laikomas dabar jau tas, kuris be kompleksu, tas kuris gali bet kur ir bet kaip apsinuoginti, būti atviru, kalbėti be užuolankų ir turėti tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose. Bet ir tai tik iliuzija, kad nuo to gyvenimo kokybė nekinta, ji tik turi kitus dievukus, kitas formas... Apie tai Marius Povilas Elijas Martynenko užsimena savo tekste, publikuotame „Literatūra ir menas“ paskutiniame numeryje.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pašėlusios naktys" / "Boogie Nights"

Sveiki,

Amerikiečių režisierius Paul Tomas Anderson pasižymi universalumu, jo kuriami filmai visada būna skirtingos tematikos, tačiau kruopščiai apgalvoti ir gerai nufilmuoti. Vienu metu jis gali būti itin elegantiškas ir ištikimas kino estetikai ir konservatyvumui kaip filme „Nematomas siūlas“, o kai kada gali būti nežaboto ir nepadoraus kino juostos kūrėjas kaip antai „Pašėlusios naktys“ (angl. Boogie Nights) (1997).

Istorija mus nukelia į 1977 metus, į pačią seksualinės revoliucijos įkarštį, kai pornografinės juostos tiesiog filmuojamos galiniame kiemelyje ant vejos. Iš esmės tai ne nostalgiškas aštunto dešimtmečio uždarymo filmas, bet apie sekso pramonės užkulisius, kuriouse gyvena ambicingi ir pripažinimo bei meilės trokštantys veikėjai... Iš esmės filmas absoliučiai nepadorus, daug erotikos, pornografinių tipažų, bet smagiausia, kad visą tą dumblą drumsčia talentingas režisierius ir kultiniai Holivudo aktoriai kaip antai šiemet rugsėjį miręs Burt Reynolds ar unikalioji Julianne Moore.

Filmas pasižymi dinamika, nuolat judanti kamera, kuri tik retais momentais sustoja „pailsėti“ tarp tų pašėlusių seksu ir narkotikais atsiduodančių socialinių nišų. Nepaisant asmeninės porno karjeros, kurią pradeda septyniolikmetis su itin dideliu peniu, atrodo, kad filmas provokuoja lengva iliuzija, kad apsimoka spjauti į padorumą ir moralę, nes iš tikrųjų tikrasis gyvenimas, kuriame pildosi svajonės, pasiekiamas tik tokiu būdu, tačiau filmui persiritus į antrąją pusę, pamažu atskleidžiama ir negatyvioji šio gyvenimo pusė – sėkmės nusigręžimas, iškilusi konkurencija, alinantis narkotikų troškulys, tikrosios meilės stygius... Tarp žavingai karnavališkai atskleisto utopinio pasaulio, kad nėra absoliučiai ko gėdytis, atsiveria kiek kitokios tokio gyvenimo spalvos. Žiūrovas, kad ir koks laisvų pažiūrų bebūtų, yra priverstas visgi sutikti, kad toks gyvenimas yra nykus, tuščias ir netikras.

Iš tikrųjų „Pašėlusios naktys“ jau galima vadinti kino klasika, kuri neprailgsta, yra dinamiška, spalvinga, kiek nostalgiška, bet paveikiausia tikriausiai dėl tos kuriamo idilinio „išlaisvinto“ pasaulio iliuzijos, kurioje murgdosi visi tie iš esmės dvasiškai kenčiantys ir sociume atstumtieji porno pasaulio žmonės. Įdomu ir tai, kad ne viena reali porno žvaigždė sukūrė antraeilį vaidmenį šiame filme, o pagrindiniai aktoriai tapo nūdienos Holivudo kino legendomis, pelnę „Oskarus“ ir kitus svarbius kino apdovanojimus.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela