Vinilinė plokštelė: Laura Pausini – La mia risposta [vinyl / 2LP] (album 1998, edition 2023)

Informacija apie albumą:  Laura Pausini – La mia risposta [vinyl / 2LP] (album 1998, edition 2023)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kelly Clarkson – Chemistry [vinyl / LP] (2023)

 
Informacija apie albumą: Kelly Clarkson – Chemistry [vinyl / LP] (2023)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kesha – Gag Order [vinyl / LP] (2023)

 
Informacija apie albumą: Kesha – Gag Order [vinyl / LP] (2023)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Hans Zimmer X Alan Walker (9) – Time (Remix) [vinyl / LP] (2020)

 
Informacija apie albumą: Hans Zimmer X Alan Walker (9) – Time (Remix) [vinyl / LP] (2020)

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Neramieji" / "Les intranquilles" / "The Restless"

 Sveiki,

 

Yra filmų, iš kurių nieko nesitiki, tačiau susmūgiuoja taip, kad lieki ilgai išsviestas į apmąstymų kosmosą su pačiais įvairiausiais klausimais. Po belgų režisieriaus Joachim Lafosse filmo „Neramieji“ (pranc. Les intranquilles) (2021) kilo klausimas: kaip išvis galima taip gyventi, kaip gyvena toji filme pavaizduota šeima? O juk pasaulyje, įskaitant ir Lietuvoje, panašių atvejų juk yra. Tad netempdamas į naktį, jau pirmoje pastraipoje galiu drąsiai parekomenduoti visiems kino gurmanams šį nelengvą filmą, rodytą taip pat ir Vilniaus Kino pavasario festivalyje.

 

Istorija pasakoja apie menininkus Leilą ir Damjeną, kurie gyvena atokaus miestelio nuosavame name su sūnumi. Leila restauratorė, o Damjenas – tapytojas. Iš pradžių atrodo, jog su šia šeima viskas tvarkoje, netrūksta aistros, atidos vienas kito santykiams, o Damjenas ruošiasi naujai paveikslų parodai, abu sutuoktiniai turi užsakymų, tačiau pamažu ima ryškėti, jog Damjenas kažin koks perdėtai perfekcionistas, kuris vis dažniau ir dažniau nereaguoja į žmoną, o naktimis negali užmigti, todėl sėdi prie drobės. Atrodytų, jog filmas apie dailininką, kuris nori pranokti pats save, tačiau pamažu vyro bemiegės naktys jį varo iš proto, jis tampa nepamatuotai choleriškai agresyvus, nepaisydamas žmonos, jau kuris laikas nebevartoja bipolinį sutrikimą blokuojančius vaistus, tad viskas ne tik eina pamažu blogyn, bet Damjenas tampa pavojingas sau ir mažamečiui sūnui.

 

Labiausiai gaila Leilos, kuri, kaip pati įvardijo, laksto kaip antra savo vyro mamytė ir nuolatos prižiūri jį, kad kas nenutiktų, kad nenusižudytų, negautų traumos, o pajuodęs Damjenas nieko nenori klausyti, jis tiesiog psichiškai nestabilus. Pasirodo, tai dar vienas suintensyvėjęs priepuolis, po kurio Damjenas turi atsidurti ligoninėje dar vienam gydymo kursui. Leila galiausiai palūžta, tampa savo pačios šešėliu ir puikiai perteikia sutraumuotos, įsibaiminusios žmonos psichologinę būseną. Galiausiai ji dėl nieko nėra tikra, nes gyvendama šalia nuolat žadančio laikytis taisyklių bipolinį sutrikimą turinčio vyro pati tampa neberami, įtari ir suirzusi. Kryžkelėje atsidūręs sūnus sugeria visas tėvų problemas...

 

Iš tikrųjų filmas perteiktas gana natūralistiškai, nesunku susitapatinti su šeimos tragedija. Aktoriai, režisūra ir nelengva problema perteikta išties neramiai. Žiūrovas iš esmės yra priverstas išgyventi ir beveik tiesiogine to žodžio prasme patirti tuos neramumus. Kyla daug klausimų: ar tikrai Leilai verta tiek aukotis dėl šeimos gerovės? Kitas klausimas: kaip gyventi šalia tokio žmogaus? Ar įmanoma šeimos savikūra, vaiko auginimas ir t. t. Šiaip, kiek man žinoma, bipolinis sutrikimas iš dalies yra paveldimas, tad įdomių dalykų lieka neatskleista, kaip, pvz., Leila su Damjenu susitiko, nusprendė kurti šeimą ir gimdyti vaiką? Aišku, filmas visko neištransliuoja, daug kas lieka paraštėje, tačiau tai puikus patyrimas. Europietiškam kinui, priešingai nei nusaldintiems disnėjiškiems amerikietiško sukirpimo masinio filmo braižams apie sutrikimus ir sėkmingas integracijas, šis filmas kelia visiškai kitus jausmus ir neatsakomus iki galo klausimus. Labai rekomenduoju.

 

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano žmonos istorija" / " The Story of My Wife"

 Sveiki, kino gerbėjai,

 

Scanoramoje buvo rodomas vengrų režisierės Ildikó Enyedi filmas „Mano žmonos istorija“ (angl. The Story of My Wife) (2021). Pastaroji kino kūrėja smarkiai išgarsėjo Berlyno kino festivalyje su savo sėkmingu filmu „Apie kūną ir sielą“ (2017), kuris, beje, man irgi labai patiko. Naujausias filmas pastatytas pagal vengrų rašytojo Milán Füst (1888-1967) sukurtą romaną, o jame nusifilmavo garsi prancūzų aktorė Lea Seaydoux ir olandas Gijs Naber.

 

Beveik trijų valandų filme pasakojama europietiška meilės istorija apie 1920-uosius metus. Klasikinis variantas, kai jūrų laivų kapitonas Džeikobas kalbėdamasis su draugu restorane praneša jam, kad ves pirmą pro užeigos duris įėjusią moterį, nes pagaliau suprato, kad reikia vesti. Didelių lūkesčių į žmoną nedėtų, nes didžiąją laiko dalį vis tiek praleistų jūroje, jam tik svarbu, kad žmona jam būtų ištikima. Galiausiai jis susipažįsta su Lize, kuri iškart po savaitės sutinka už jo tekėti. Tiesą sakant, taip ir nutinka, tačiau kapitonas Džeikobas patenka į pinkles, jis maniakiškai pradeda pavydėti žmonos, įtaria ją neištikimybe dėl jos avantiūrizmo, kad net meta savo darbą, jog galėtų būti šalia jos...

 

Taigi visa likusi istorija yra apie tai, kaip Džeikobas myli, nekenčia, seka ir bando susitaikyti su Lizės nesąmonėmis, o galiausiai net išsiskirti nesėkmingai bandydamas įrodyti, kad ji jam neištikima. Sakyčiau, pati istorija, nors ir labai gražiai bei jausmingai nufilmuota, tačiau jai stinga natūralumo, gyvumo. Veikėjai, nors ir elgiasi pagal XX amžiaus pradžios kultūrinius kanonus, bet atrodo bukai stereotipiški. Filmas pavadintas „Mano žmonos istorija“, tačiau, kaip ir romanas (įtariu, nes kitaip ir negali būti) yra perteiktas iš vyriškos perspektyvos. Tad tiek ten tos žmonos istorijos, nes praktiškai ji neatskleista. Lizė – gudri, klastinga ir manipuliuoti linkusi moteris. Atrodo, kad vyras tą žino, supranta, tačiau pataikauja jos užgaidoms ir žaidimams. Džeikobas vaizduojamas kaip naivus vyrelis, kuris priklausomas kaip kambarinis ciucikas nuo žmonos, tad šios poros santykių anatomija primena visas „tradicinio vyro“ ir „tradicinės moters“ klišes, kokias tik įmanoma atsekti anekdotuose, literatūroje ir masinės kultūros erdvėse apie lyčių stereotipus. Tad nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, sužiūrėjau jį nuo pradžios iki galo šiek tiek jausdamas, kad ši serialą primenanti ekranizacija prailgo, tačiau iš esmės nieko nepasakė.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

Kritikų vidurkis: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela 

Šios dienos daina: Kelly Clarkson – Lighthouse [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

 

Vienas iš šios vasaros atradimų tapo amerikiečių atlikėjos Kelly Clarkson naujausias solo muzikos albumas „Chemistry“, išleistas šių metų birželio 23 dieną. Atlikėja išgarsėjo 2002 metais, kai laimėjo „American idiol“ dainų konkursą ir nuo to karto savo karjerą kūrė muzikos srityje. Šiuo metu žinoma moteris turi ir savo TV pokalbių laidą, kurioje pasirodo pačios ryškiausios žvaigždės, o Kelly kaskart padainuoja kokią nors žymią svečio dainą ir dažnai galima nustebti, kaip atlikėja subtiliai perteikia kitų dainas.

 

„Chemistry“ – tai jau dešimtasis atlikėjos albumas ir viena bent man gražiausių dainų yra „Lighthouse“ (liet. Švyturys). Pastaroji baladė puikiai perteikia Kelly Clarkson balso galimybes. Apskritai daina kaip ir daugelis šio albumo dainų yra apie griūvančius santykius, vienatvės skausmą ir visai natūralu, nes dainininkė sugyvenusi du vaikus su vyru išsiskyrė, o savo emocijas, širdgėlą perteikė per „Lighthouse“ bei kitas albumo dainas. Galbūt daugiau nieko ir nenoriu pridurti, kadangi pati daina kalba už save, tad kviečiu užsimerkti, pasigarsinti ir išklausyti.

Gyvas pasirodymas: 

 

Kelly Clarkson – Lighthouse

Žodžiai / lyrics

 

I need a do over

How did we end up this way

I'm so confused, lover

Did I mistake love and pain

Ain't got no shine left

I couldn't hide it

I almost lost all my light, and

I didn't choose sober

But my eyes can't look away

I see our true colors

Lately we've been lookin' grey

I can't turn back now

Cause you'd take me back down

That road that always seems to come right back around

Remember when

We had dreams to fly away

But that was then

Now our story's just a page

Like a wave you're always crashing into me, crashing into me

And these days are harder than they used to be, and they used to be

No shooting stars can

Fix what we aren't and

What good's a lighthouse when the light is burning out

It's such a shame when your wants and needs they don't align

Which road to take cause your hand's no longer holdin' mine

I guess that's life and

Sometimes you fight and

Sometimes you walk away in order to survive

Remember when

There was nowhere to throw blame

But that was then

And now it's when you use my name

Like a chill in my bones when you say to me, what you say to me

I thought I found home, but hidden underneath we were crumbling

No shooting stars can

Fix what we aren't and

What good's a lighthouse when the light is burning out

And I feel what we were washing over me, questioning everything, all that time

And I keep all the ways that you wanted me to be different fresh in my mind

What you loved, what you wanted, what you held so high when we first met in hindsight

Were the things that you tried and asked me to change as if I could do that

Like a wave you're always crashing into me, crashing into me

And these days are harder than they used to be, and they used to be

No shooting stars can

Fix what we aren't and

What good's a lighthouse when the light is burning out

 

Jūsų Maištinga Siela