Sveiki visi,
Sveiki, šiandien grįžtu į ispanų kino zoną – vieną mėgstamiausių kino
pasaulyje ir šįkart ispanų režisieriaus Jose Luis Cuerda drama „Fėjų auklėjimas“
(La Educacion de las Hadas / The Education of Fairies) (2006 m.). Šiaip šio
režisieriaus ankstesnieji darbai yra sulaukę nemažai tarptautinių kritikų
pripažinimo, bet ši juosta kažkaip praslydo pro teatrus beveik nepastebėta ir
nekritikuota. Žinoma, žiūrėdamas ispanų kiną beveik niekada nerizikuoju
nusivilti, kas kartais nutinka su Lotynų Amerikos kinu, kurį dažnai priskiria
ispanų kino srautui. Visgi šįkart drama nesmogė kaip pitonas man į gerklę ir
akis, veikiau iš aštrių kampų ir mėlynių akyse gavau šilto pieno su medumi – be
galo švelni, subtili, melancholiška ir rudeninė drama apie išsiskyrimo skausmą
ir suartėjimą.
Esu matęs ne vieną filmą, kada skaudus pasaulis yra sumitintas vaiko akimis
pvz. „Pano labirintas“, „Juoda duona“, šįkart ir vėl pasirinkta panaši pozicija
– vaikas tiki fėjomis ir jų gerosiomis galiomis, kurios turėtų padėti sutaikyti
besiskiriančius tėvelius. Ir tokia fėja galiausiai atsiranda – emigrantė iš
Alžyro, kuri vaiko akimis netikėtai tampa fėja, nors iš suaugusiųjų pozicijos
yra viskas kur kas sudėtingiau, ta fėja myli nusikaltėlį draugą, kuris sėdi
kalėjime, o jo skolininkai ją nuolatos persekioja... Tačiau filmas toli gražu
nėra grubus, daug gražių spalvų, ispaniško neįprastai švelnaus dvelksmo, kuris
nepalieka abejingo žiūrovo. Tiesa, jei nepajusite tos jausenos, filmas gali
atrodyti niekuo neypatingas, truputį tuštokas ir iš serijos „tas pats per tą
patį“, tačiau man jis patiko ir jo reitingus labai pakėlė žavioji ispanų
dainininkė Bebe, suvaidinusia netiesiogiai fėją – tai antras filmas su ja, kurį
man tenka matyti ir labai gaila, kad ji šiuo metu yra visai nutolusi nuo kino,
nes tas balsas, energetika – „ o boža...“, atsispirti neįmanoma.
Drama gal nėra kažkuo labai jau ypatinga, kad ją būtina pamatyti, tačiau yra
įdomių idėjų, savaip lengvai ištransliuotų. Ilgai galvojau, kad filmas keistas,
ilgi tauškalai vaikui apie fėjas ir pasakas pasirodė perdėtai fanatiški, vis
pagalvoji: „O kaip tas vaikas užaugs, jei jam kas sekundę plaunamos smegenys?“
Tačiau toks auklėjimas toli gražu neužfiksuotas kaip žalingas padarinys ir,
regis, režisieriui patiko mintis, kad fėjos, nesvarbu, tikros ar nelabai, gali
išgelbėti pasaulį.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Jūsų Maištinga Siela
nuostabus, labai labai siltas filmas :)
AtsakytiPanaikinti