Filmas: "Snieguolė" / "Blancanieves"

Sveiki, kinomanai,

Šiandien noriu tiesiog pasidalyti įspūdžiais apie ispanų kino juostą „Snieguolė“ (Blancanieves) (2012 m.), kuri buvo pasirodžiusi ir „Kino pavasario“ festivalyje. Na, Pablo Berger, regis, pasekė filmo „Artisto“ pėdomis ir toliau stengėsi atgaivinti nebylaus kino žavesį. Nors, tiesą sakant, „Artistu“ niekad nesižavėjau dėl lėkštoko scenarijaus, tačiau „Snieguolė“ mane nustebino kur kas labiau nei Oskaro savininkas.

Nors iš techninių dalykų „Snieguolėje“ nieko naujo lyg ir nematome – visos tos pačios priemonės kaip ir „Artiste“, tačiau netikėtas pasakos formulės elementas iškrenta iš konteksto ir tampa labai žavus. Nepaprastai gerai išvystyta pasakos formuluotė mus nukelia į 1920 – ųjų Sevilija ir pademonstruoja teodoro šeimos tragediją Snieguolės pasakos rėmuose. Neįtikėtinai išraiškingi aktoriai, sakyčiau, režisierius ypatingai gerai parinko tiek baisiąją pamotę, tiek jaunėlę ir jau suaugusią Karmen, o akys ir žvilgsniai tiesiog užburia ispanišku temperamentu. Negano to, kad filmas kaip pasaka, tačiau į jį sudėta daug nacionalinių – tautinių dalykų, kad net sakytum, jog režisierius reklamuoja savo šalį. Nors šalies reklama nekvepia, bet bent galima pajausti tikrąją tradicinę Ispaniją, Seviliją, Andalūziją. 

Garso takelis priminė miuziklą „Karmen“ ir pulsavo Ispanija, kaip ir rūbai, dekoracijos, aktoriai. Ispanijos mylėtojams šis filmas bus kaip vienas didelis ir nesibaigiantis orgazmas, o mane jis pakerėjo kruopščiais techniniais dalykais, retrospektyvinėmis spalvomis ir įmantriai, bet kartu įdomiu istorijų ir žanrų kryžminimu. Filmas tikrai vykęs, kuris patiks daugeliui kino gurmanų ir nebyliojo kino gerbėjams, ypatingai „Artisto“ fanams.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela