Sveiki,
Tiesiog būna tokių tekstų
atplaišėlių, kuriomis norisi pasidalyti kaip lobiu. Žinoma, su tais, kurie
priima ir supranta. Kas turi tikriausiai kosmologinę filosofinę egzistencinę
pajautą, tas tikriausiais supras rašytojo Stasio Stacevičiaus (1959–2012)
nepakartojamą ištraukėlę iš esė rinkinio Milda supaisys, kuris pasirodė jau po
autoriaus minties.
„...visatoje
yra vietų, senesnių už pačią visatą, visatoj rasta dalelių, sunkesnių už pačią
visatą... Suabejoju, ar taip yra. Bet jaučiu, kad mano sieloj yra vietų,
senesnių už mano sielą, yra sieloj dalelių, sunkesnių už visą sielą, ir gal yra
ten dalelių didumo sulig visata, ir todėl, todėl... Kitame gyvenime, jeigu jis
bus, norėčiau būti dailininku ir nutapyti tai, o dar kitame gyvenime norėčiau
tai sugroti, o dar kažkuriame gyvenime... Geriau nežinoti, ar tai įmanoma:
grįžti – gal užkoduotomis bangelėmis, virpesiais ar bozonais – po šimto ar po
tūkstančio metų čia, kur su mylima moterimi andai pasiklojome po nakties
dangovaizdžiu, galvojome, ar žvaigždės neserga žmonių ligomis. Paskui panirom į
vidinius savo dangovaizdžius, gal dalyvavome Kūrėjų Kūrėjo performanse,
skirtame juodajai energijai paneigti ar bent pasipriešinti.“
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą