Filmas: "Patvirtinta kopija" / "Copie Conforme" / "Certified Copy"

Sveiki, skaitytojai,

Toks metas, kad masiškai peržiūrinėju „Kino pavasario“ festivaliu kažkada nusižiūrėtus filmus ir šįkart šiemet mirusio iraniečių režisieriaus Abbas Kiarostami drama „Patvirtinta kopija“ (pranc. Copie Comforme) (2010). Daugiakalbis ir daugiakultūrinis filmas, kuriame pagrindinį darbą nudirba aktorių duetas – prancūzė Juliette Binoche ir britas William Shimell. Tiesą sakant, filmas nufilmuotas Toskanoje, taigi Italijoje, o aktorių duetas kalba trejomis Europos kalbomis ir visą filmą susitikę šnekučiuojasi intelektualiomis ir buitinėmis temomis.

Tas, kas nemėgsta europietiško kino apie pasiplepėjimas, patariu šio filmo nežiūrėti, nebent patiko R. Linklater trilogija „Prieš saulėlydį“, kurio koncepcija gana panaši – susitikusi pora kalbasi visokiausiomis temomis, demonstruodamos savo aštrų protą, kultūrinius skirtumus ir charakterio savybes. „Patvirtinta kopija“ gali šįkart sužavėti ne tik išraiškiais ir daugiasluoksniais dialogais, bet ir gana teatralizuotai inscenizuota jausmų kopijavimo ir virsmo evoliucija. Toks šarmingas žaismas, kai nepažįstama pora ima apsimetinėti, kad jie susituokę 15 metų, nejučia, iš tikrųjų jie pasiduoda vaidybai, kol galiausiai viskas perauga į tokį etapą, kad žiūrovas suklaidinimas: palaukit, tai susitikimo pradžia buvo apsimestinė, ar čia pabaiga tapo tikra? Manau, režisieriui pavyko sukurti gana įdomų teatrinį santykių virsmo būdą ir pažaisti su žiūrovais ir pačiais aktoriais, bet tai tikriausiai tas žaismingumas ir yra pati geriausia filmo idėja, o tie pokalbiai apie meną ir kopijas, apie santykius ir t. t., kad ir kaip bežiūrėtume, vis tiek atrodo kažkur jau matyti.

Visgi esama ir apgalvotų kadrų, pvz., dalį kelionės veikėjai keliauja mašinoje ir režisierius filmuoja juos per stiklą, nors mes matome tik veikėjų veidus, tačiau stikle matome Toskanos namų sienas ir stogus – aplinkos ir veikėjų dermė, įdomus žiūros taškas toks pat žaismingas, kaip ir veikėjų jausmų ir santykių anatomija. J. Binoche už šį vaidmenį pagaliau pelnė „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje, tačiau nepasakyčiau, kad tai jos stipriausias darbas, tačiau, taip: aktorė laisvai kalba itališkai, prancūziškai, angliškai, skleidžia moterišką žavesį ir, rodos, nesuvaidintą natūralumą, todėl į ją niekada nepabosta žiūrėti, kad ir ką ji bevaidintų, todėl džiaugiuosi, kad ji inspiravo mane pažiūrėti „Patvirtintą kopiją“.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela