Sveiki, brangūs
skaitytojai,
Terry Gillian režisierius
turi savo fantastinį žanro, o per savo karjerą sukūrė ne vieną žiūrovą
pavergusį fantastinį pasakojimą, kuris balansuoja tarp pasakos ir realios
istorijos, tačiau bene garsiausias jo kūrinys išliko tikriausiai „Brazilija“ (angl. Brazil) (1985), kuris smarkiai šaržuoja ir kritikuoja mūsų
civilizacijos vertybes bei ydas – vartojimą, grožio sampratą, galiausiai netgi
santykius, bet bene labiausiai politinę santvarką.
Brazilija – tai
metaforinis pavadinimas, kuris reiškia didelę egzotišką ir nepasiekiamą šalį,
kitaip sakant, Rojų. Filmas prikrautas siurrealistinių vaizdinių, sumišusi pasakotojo
sąmonė pasakoja ją iš kankinimo salės, todėl istorija pamažu įgauna vis
didesnio drastiško siaubo – kur toliau ritasi pasaulis, kai esi stebimas kaip
kokiame G. Orwelio romane „1984-ieji“? Valdžios nesiskaitymas su žmonėmis ir
pareigos didingesnės už žmogų primena, kad realiame pasaulyje lyg ir niekas
nesiskiria net pačiose demokratiškiausiose valstybėse, nes žmonės, kad ir kokie
jie laisvi bebūtų, iš esmės vergauja pinigams. Tiesą sakant, meilės istorija,
kuri filme lyg ir yra, absoliučiai manęs neįtikino, netgi, sakyčiau, nepatiko,
tačiau aplinka, futuristinis nužmoginimas iš esmės filmo raiškos būdai tampa
meno grieko vertais vaizdiniais, kur
gali tikras kino gurmanas pasimėgauti tiek scenografija, tiek scenarijaus
idėjomis ir netgi, dievulėliau, pačiu Robertu De Niro.
Antiutopinis filmas savo
konstrukcija ir pasakojimo maniera turėtų patikti, jeigu Jums patiko tokie gerai
įvertinti filmai kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ ar J. Tymor filmas „Titas“. „Brazilija“
pranašiškas filmas, kuris daug kam turėtų patikti vien dėl to, kad kritikuoja
žmogaus valdžios ydas.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 88/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą