Filmas: "Legenda apie pianistą" / "La leggenda del pianista sull'oceano" / "The Legend of 1900"

Sveiki,

Su italų režisieriumi G. Tornatore tikriausiai daugelis yra pažįstami iš tokių filmų kaip „Malena“ (2000) ar „Naujasis Paradiso kino teatras“ (1988), tad režisierius pasižymi ambicingais kino projektais ir puošniais, charakteringais pasakojimais. Štai jo pagal Alessandro Baricco knygą „Novečentas“ pastatytas vienas brangiausių itališkų kino juostų „Legenda apie pianistą“ (angl. The Legend of 1900) (1998) daugelį iki šiol kelia susižavėjimą pusiau pasakiškos atmosferos išgauta atmosfera ir ypatingu personažu.

Kadangi esu paveiktas A. Baricco knygų, tai negaliu išvengti vertinant lyginimo su jo kūriniu. Visgi filmas ambicingesnis ir labiau išplėtotas, jame yra atskirų siužetinių linijų, tad rašytojo monologinė knygelė atrodo ganėtinai kukli prieš šį filmą. Visgi filmas estetinės prabos, čia pasakojama stebuklinga vieno žmogaus kelionė per vandenyną, kuris taip niekada ir neišlipo į krantą, istorija. Filmas iš esmės geras, turintis parako ir nepasenęs – puikiai, sakyčiau, tiktų ir mokyklinei programai, ir seniems, ir žiūrėti su šeimomis, ir atskirai. Beveik trijų valandų trukmės epe nusifilmavo tuokart labai garsus ir vertinamas aktorius Tim Roth, kuris, nieko nepridursi, labai tiko šiam vaidmeniui.

Kas galbūt kėlė nusivylimą, tai tam tikri iškreipti dalykai, kaip antai pagrindinio veikėjo vardas – 1900-asis. Argi nebūtų paprasčiau palikti Novečentas, kuris ir žymi naujo šimtmečio pradžią? Dabar veikėjas vadinamas kaip koks karcerio numeris ir absoliučiai neskamba, turint galvoje, kad A. Baricco literatūrinė kalba skambiai poetiška. Lygiai tas pats su filmo pavadinimų – kiek kalbų, tiek variantų ir ne visada patogių liežuviui.

Kaip jau įprasta šiam režisieriui, taip ir šiame filme, yra kažkas mistiškai patrauklaus, užburiančio ir dvasingo, bet kartu yra ir nuobodžių, neefektingų ir nepasiteisinančių sprendimų, kaip antai ašarą turėjusi nubraukti finalinė scena, kada veikėjas sako paskutinį savo monologą-išpažintį. Tuo metu viskas atrodė be galo ištęsta, praėjusių dešimtmečių kino šabloninė beskonybė. Bet visumoje filmas pozityvus, keliantis sentimentus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Brazilija" / "Brazil"

Sveiki, brangūs skaitytojai, 

Terry Gillian režisierius turi savo fantastinį žanro, o per savo karjerą sukūrė ne vieną žiūrovą pavergusį fantastinį pasakojimą, kuris balansuoja tarp pasakos ir realios istorijos, tačiau bene garsiausias jo kūrinys išliko tikriausiai „Brazilija“ (angl. Brazil) (1985), kuris smarkiai šaržuoja ir kritikuoja mūsų civilizacijos vertybes bei ydas – vartojimą, grožio sampratą, galiausiai netgi santykius, bet bene labiausiai politinę santvarką.

Brazilija – tai metaforinis pavadinimas, kuris reiškia didelę egzotišką ir nepasiekiamą šalį, kitaip sakant, Rojų. Filmas prikrautas siurrealistinių vaizdinių, sumišusi pasakotojo sąmonė pasakoja ją iš kankinimo salės, todėl istorija pamažu įgauna vis didesnio drastiško siaubo – kur toliau ritasi pasaulis, kai esi stebimas kaip kokiame G. Orwelio romane „1984-ieji“? Valdžios nesiskaitymas su žmonėmis ir pareigos didingesnės už žmogų primena, kad realiame pasaulyje lyg ir niekas nesiskiria net pačiose demokratiškiausiose valstybėse, nes žmonės, kad ir kokie jie laisvi bebūtų, iš esmės vergauja pinigams. Tiesą sakant, meilės istorija, kuri filme lyg ir yra, absoliučiai manęs neįtikino, netgi, sakyčiau, nepatiko, tačiau aplinka, futuristinis nužmoginimas iš esmės filmo raiškos būdai tampa meno grieko vertais vaizdiniais, kur gali tikras kino gurmanas pasimėgauti tiek scenografija, tiek scenarijaus idėjomis ir netgi, dievulėliau, pačiu Robertu De Niro.

Antiutopinis filmas savo konstrukcija ir pasakojimo maniera turėtų patikti, jeigu Jums patiko tokie gerai įvertinti filmai kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ ar J. Tymor filmas „Titas“. „Brazilija“ pranašiškas filmas, kuris daug kam turėtų patikti vien dėl to, kad kritikuoja žmogaus valdžios ydas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dienos pėdsakais" / "Dienos likučiai" / "The Remains of the Day"

Sveiki, 

Britų režisierius James Ivory tikrai talentingas britų režisierius, kurio filmai visada verčia suklusti. Jo darbai „Morisas“ (1987), „Hawards Endas“ (1992) yra tikri perliukai. Filmas „Dienos pėdsakais“ (angl. The Remains of the day) (1993) yra vienas geriausių režisieriaus darbų, nominuotas net aštuoniems „Oskarams“, tačiau nepelnė nė vieno. Bet kokiu atveju, tai tikrai vertas dėmesio kino perliukas ir puiki japono rašytojo Kazou Ishiguro romano „Dienos likučiai“ ekranizacija.

Tiesą sakant, man asmeniškai įdomesnis siužetine prasme filmas buvo „Hawards Endas“ nei šis filmas, nes ten daugiau intrigos, netikėtų siužetinių posūkių, o „Dienos pėdsakai“ kai kam gali pasirodė preciziškai snobiškas, kuriame nėra ryškių įvykių, tačiau filmas vienas iš tų puikių perliukų, kaip subrandintas geras vynas – tikriems kino gurmanams. Visų pirma reiktų paminėti, kad tai subtilus filmas, kur žmonių santykiai XX amžiaus pradžioje vis dar reiškiasi itin aristokratiškai. Tarnų dvaro pasaulyje rezgasi itin sudėtingi tarpusavio santykiai, paveikti atsidavusios tarnystės, principų, kultūros taisyklių. Itin preciziškas tarnų ir namų ūkvedžių pasaulis beregint priminė kritikų išliaupsintą serialą „Dauntono abatija“ – panašus laikotarpis, kostiumai, manieros, etiketo taisyklės.

Kur šios istorijos skaudžioji tragedija? Jos tik pilna nuvaškuotose grindyse ir nušveistame sidabre, kad šiandien žiūrint net skaudu, kaip žmogiškumą įveikia pareigos ir prestižas. Tai luošina pagrindinius veikėjus, juos skaldo, jie pasmerkti meluoti sau. Tai išties vykęs filmas, vykęs scenarijus ir, žinoma, aktoriai. Emma Thompson kaip visada nepriekaištinga, didelį talentą demonstruoja veteranas Anthony Hopkins, atlikęs pagrindinį vaidmenį ir tapęs vienu didžiausiu režisieriaus aktorių kituose projektuose. Aktorių meistriškumas, atidi režisūra, puiki medžiaga leido filmą išvystyti į itin subtilią neįmanomos meilės istoriją, kur vergiški principai sugriauna laimę. Rekomenduoju gurmanams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela