Filmas: "Dienos pėdsakais" / "Dienos likučiai" / "The Remains of the Day"

Sveiki, 

Britų režisierius James Ivory tikrai talentingas britų režisierius, kurio filmai visada verčia suklusti. Jo darbai „Morisas“ (1987), „Hawards Endas“ (1992) yra tikri perliukai. Filmas „Dienos pėdsakais“ (angl. The Remains of the day) (1993) yra vienas geriausių režisieriaus darbų, nominuotas net aštuoniems „Oskarams“, tačiau nepelnė nė vieno. Bet kokiu atveju, tai tikrai vertas dėmesio kino perliukas ir puiki japono rašytojo Kazou Ishiguro romano „Dienos likučiai“ ekranizacija.

Tiesą sakant, man asmeniškai įdomesnis siužetine prasme filmas buvo „Hawards Endas“ nei šis filmas, nes ten daugiau intrigos, netikėtų siužetinių posūkių, o „Dienos pėdsakai“ kai kam gali pasirodė preciziškai snobiškas, kuriame nėra ryškių įvykių, tačiau filmas vienas iš tų puikių perliukų, kaip subrandintas geras vynas – tikriems kino gurmanams. Visų pirma reiktų paminėti, kad tai subtilus filmas, kur žmonių santykiai XX amžiaus pradžioje vis dar reiškiasi itin aristokratiškai. Tarnų dvaro pasaulyje rezgasi itin sudėtingi tarpusavio santykiai, paveikti atsidavusios tarnystės, principų, kultūros taisyklių. Itin preciziškas tarnų ir namų ūkvedžių pasaulis beregint priminė kritikų išliaupsintą serialą „Dauntono abatija“ – panašus laikotarpis, kostiumai, manieros, etiketo taisyklės.

Kur šios istorijos skaudžioji tragedija? Jos tik pilna nuvaškuotose grindyse ir nušveistame sidabre, kad šiandien žiūrint net skaudu, kaip žmogiškumą įveikia pareigos ir prestižas. Tai luošina pagrindinius veikėjus, juos skaldo, jie pasmerkti meluoti sau. Tai išties vykęs filmas, vykęs scenarijus ir, žinoma, aktoriai. Emma Thompson kaip visada nepriekaištinga, didelį talentą demonstruoja veteranas Anthony Hopkins, atlikęs pagrindinį vaidmenį ir tapęs vienu didžiausiu režisieriaus aktorių kituose projektuose. Aktorių meistriškumas, atidi režisūra, puiki medžiaga leido filmą išvystyti į itin subtilią neįmanomos meilės istoriją, kur vergiški principai sugriauna laimę. Rekomenduoju gurmanams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Hovardo pabaiga" / "Hovars Endas" / "Howards End"

Sveiki,

Kostiuminių dramų mėgėjai turėtų suklusti ir pasižiūrėti dramą „Hovardo pabaiga“ (kai kur lietuviškai galite rasti pavadinimu „Hovards Endas“) (Howards End) (1992). Šiame filme pasirodo kostiuminu dramų karalienė ir šiaip žavi moteris bei aktorė Emma Thompson, kuri už šį vaidmenį susižėrė daugybę apdovanojimų, iš kurių paminėsiu stambiausius – „Oskaras“ ir BAFTA. Filmas buvo pastatytas pagal populiarų to paties pavadinimo M. E. Fosterio romaną. Šiame filme buvo netikėta sutikti dar visai jaunutę Helena Bonham Carter, o ką jau besakyti apie tikrą kino veteraną Anthony Hopkins ir kiti daugiau ar mažiau žinomi britų bei amerikiečių aktoriai.

Žinoma, iš visų labiausiai išsiskyrė Emma Thompson, jos sukurtas personažas buvo išties labai charakteringas, daugialypis, įdomus, intriguojantis ir subtiliai provokuojantis. Filmo aplinka, kostiumai nenustelbė pačios kino esmės – ypatingo epinio pasakojimo tembro ir to meto pasaulėjautos bei žmonių visuomeninio skonio ir manieringumo.

Šiaip ar taip labai mėgstu tokio tipažo filmus. Jau kuris laikas stebiu, kad negaliu nesižavėti kruopščiai apgalvotai užfiksuotų Viktorijos ir po Viktorijos laikų esančios Anglijos, arbatos ceremonijų ir kitų nuostabių dalykėlių kadrus, kurių realiame gyvenime nepamatysime, nebent teatre. „Hovardo pabaiga“ – tai įdomus ne tik intymių santykių raizgalyne pasakojimas, bet ryškiai pavaizduotais nykstančiais ir tirpstančiais santykiais tarp pasiturinčiųjų ir skurstančiųjų sluoksnių, artėja epocha, kada formuojasi nepajudinama vidutiniokų klasė ir kitas požiūris į žmones ir gyvenimą. Daug įdomių spalvų, dvasios šiame filme, nors retai kostiuminės dramos, nebent tos, kurios labiau linksta į eksperimentus ir avangardą, neturi „dvasios“, o šis filmas turi su kaupu. Tai nė viena diena nepasenęs filmas, kuris turėtų patikti daug kam, patenkins pačius išrankiausius ir pagirdys kažkuo nauju popsinio kino mėgėjus.

Man šis filmas padarė tikrai nemažesnį įspūdį nei kitos kostiuminės dramos, kuriose pasirodė E. Thompson – „Protas ir jausmai“ (1995), „Sugrįžimas į Braidšedą“ (2008) ir kt.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Morisas" / "Maurice"

 

Sveiki, kinomanai,

Filmas „Morisas“ (Maurice) (1987), kurį režisavo amerikiečių režisierius James Ivory, kuris žinomas labiau kaip XX amžiaus pradžios kostiuminių dramų kūrėjas. Filmas „Morisas“ yra vienas iš pirmųjų didžiuosius ir populiariuosius kino ekranus pasiekęs kino filmas, kuris prabyla apie homoseksualizmą, iki tol filmai būdavo nekomerciniai ir dažniausiai rodomi uždaruose kino klubuose. Vaidybinis filmas buvo sutiktas ypač palankiai tiek žiūrovų, tiek pačių kino kritikų, o tarptautinėje Venecijos kino festivalyje aktorius Hugh Grant kartu su kolega James Willby pelnė geriausio aktoriaus prizą, režisierius gavo prizą už režisūrą, o pats filmas buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausius kostiumus. Šis filmas H. Grantui tapo lemtingas, nes tai buvo pirmasis jo rimtai pripažintas vaidmuo, kuris nulems jo tolesnę ilgą ir skandalais pažymėtą karjerą. 

Filmas pastatytas pagal autobiografinį romaną ir pasakoja XX amžiaus pradžios atsiminimus, kurie pilni britiško šarmo. Anglija neseniai palaidojusi Viktorijos epochos laikus, bet vis dar tebesivaduojanti iš dorovės ir moralės įtakos, sunkiai skinasi kelią į laisvę, galima sakyti, per kraują ir kančias. Tokioje epochoje susitinka du jauni universiteto studentai, kurie pamilsta vienas kitą, tačiau aplinkybės, skirtingas požiūris į seksualumą ir meilę bei laikmečio baimės išskiria jaunuolius. Ypatingai šiame filme puikiai pasirodo pirmojo plano aktoriai, kurie įtikinamai ir drąsiai suvaidina įsimylėjėlius ir draugus, puikiai atkuriama laikmečių ir epochų sandūra, pokyčiai, kurie nulems ne tik Anglijos, bet ir viso pasaulio raidą. 

Filmas man pasirodė itin sultingas, sodrus, pilnas begalės spalvų, britiškos atmosferos ir dvasios. Dievinu filmus, kurie pasakoja XIX ir XX amžiaus pradžios istorijas, kur pilna perdėto mandagumo, etiketo, gražių kostiumų, valgio ir arbatos ceremonijų. Šis filmas turi visus laikmečiui būdingus prieskonius, o istorija pernelyg nenusaldinta, nors ir turi romantinių bruožų, tačiau ji tvirtai ir skoningai laikosi ant dramos pamatų. Iš esmės mėgavausi kiekviena detale, kiekvienu anglišku pastatu, koridoriais, aktoriais, dialogais, jausmais. Šiek tiek priminė prieš keletą mėnesių matytą filmą „Sugrįžimas į Braidshedą“ (2008), šie filmai, manau, labai susikalba, nes panašios temos, laikmetis ir jausenos. Manau, filmai lygiaverčiai, todėl vertinsiu juos tokiais pat balais. Tikrai, „Morisas“ yra vienas iš tų patogesnių filmų, kurie kalba apie homoseksualizmo savivokos raidą istorijos bėgyje, tausojant erotikos, bet neatsižadant romantikos. Visomis prasmėmis vykęs filmas, kurį įvertins kostiuminių dramų mėgėjai ir šiaip gero ir vertingo kino gerbėjai.

P.S. Filmą anglų kalba per Torrentų programą atsisiųsite iš ČIA.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela