Sveiki,
Niekada nežinai, ar tavęs
kas nors neužpuls vidury dienos. Apiplėšimas gali pasirodyti tik laimė,
palyginus su lūžusiais šonkauliais, pradurta akimis ar prarasta gyvybe. Važiavau
su mama viešuoju transportu, už lango lijo, žmonės į autobusą veržėsi suplūkę,
prie smilkinių prilipusiais plaukais ir pagalvojau: kiek šio lietaus dabar
susigeria į dar neatrastus kapus, kur žmonės atgulė amžiams niekam nežinomai
kritę nuo užpuoliko rankų. Laikomais dingusiais be žinios.
Kalbėjomės su mama apie
tą įvykį, kai iš Plungės į Vilnių važiavusi jauna mergina buvo užpulta jaunų
vyrukų, užkapota kastuvu ir užkasta kažkur miške. Už tai, kad turėjo prabangų
automobilį. Ir jokie čia turtai visgi laimės neatneša... Mama pasakojo apie
laidotuves: 500 žmonių, šimtai straipsnių, nuotraukų, o kapas nuklotas vien baltomis
gėlėmis, jokio vainikėlio – tarsi stilistas pasidarbavęs. Pompastiška, tačiau
teisinga, kad šeima nusprendė pasidalyti visu skausmu su šalimi.
Sakau, mamos neapiplėš,
nes ji neatrodo pasiturinčiai. Labai paprastai. Prie tokių plėšikai tiesiog
nelenda. Ir pats save raminu ta mintimi, bet ar tikrai? Vakar į 15min.lt buvo įkeltas vaizdo įrašas, kur
Kaune, Vilijampolėje, pribėgę „treninguotieji“ spardė parkritusį vyrą viduryje
sankryžos. Gal suvedė sąskaitas? Gal ne taip pažiūrėjo? Dienos šviesa nėra joks
garantas, kad išėjus į miestą ar važiuojant autostrada grįši gyvas ir sveikas. Smurtas
vienas baisiausių žmonijos dalykų ir be jo nė iš vietos: jokiais įstatymais,
jokiais susitarimais ar rėžimais negalime ištraukti mumyse esančios
prasiveržiančios pykčio prigimties.
Tądien pirmą kartą
apsilankiau gyvai operoje. Toje aukštos dvasinės įtampos šventėje, kur
klausytojai patiria katarsį, neribotą pasitenkinimo būseną, kokį įskaitydavome
literatūroje, matydavo aktorius, pasipylusius ašaromis filmuose. Tačiau manęs
nepaėmė. Po kelių minučių pajutau susierzinimą ir jau po pirmo veiksmo manęs
salėje nebebuvo nė kvapo... Esame tarp to, kas teikia aukštąsias akimirkas ir
kas mus paverčia žvėrimis ir tik nuo mūsų priklauso, kurioje zonoje esame
savastimi. Anąkart "nepaėmiau" operos, bet ir nenusiritau į smurtautojo užribį. Susitvardymas ir sąmoningas yra auksinio vidurio garantas.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą