Sveiki, skaitytojai,
Paskutinis šiemet regėtas
filmas Scanoramos kino salėje tapo pripažintos vengrų režisierės I. Enyedi
filmas „Apie kūną ir sielą“ (angl. On Body and Soul) (2017), kuris puikiai
pasirodė Berlyno kino festivalyje. Istorija pasakoja apie itin dviejų skirtingų
žmonių lemtingą susitikimą skerdykloje. Pagrindinis herojus nevaldo vienos
rankos, o pagrindinė herojė yra aštraus proto ir ryškiai asociali,
nepripažįstanti kūniškos meilės ir geismo. Ir šie herojai pradeda bendrauti
sapnuose, kol galiausiai įveikinėdami realybėje paruoštus psichologinius stereotipinius
barjerus, bando suartėti iš tikrųjų.
Filmo veikėjai
sutraumuoti skirtinguose lygmenyse, tačiau atrodo, kad režisierė įžvelgia
panašumų ir nepersūdydama istoriją estetiškai pamistifikuoja sapnais,
paversdama veikėjus elniais miškuose. Nemažai paradoksalių scenų, kurios kelia
šypseną ir netikrumo įspūdį. Apskritai sakant, visa istorija yra kažin koks
vientisas teatras, „įvilktas“ į realistinę maršką, pro kurią bandoma praregėti.
Asocialų bendravimą paįvairina kur kas gyvesni antraplaniai skerdyklos
darbuotojai ir geidulių kamuojama psichologė, bet visumoje išėmus retkarčiais
praslystantį humorą, filmas būtų veikiau statiškai negyvas ir šaltas. Akivaizdu,
kad režisierė nesistengė atkartoti realybės ir savo filmu norėjo išgauti savo
žiūros spalvą į lemtingos poros santykius, o tai jai pavyko išties neblogai.
Jeigu reiktų palyginti šį
filmą su kokiu nors kitu, sunku būtų kažką sugalvoti, nors dažniausiai visada
randu analogiškų filmų. Galbūt filmas šiek tiek šlietųsi prie „Iltinio danties
ir „Omaro“ režisieriaus pakvaišusių darbų? Tik šis darbas kur kas minkštesnis,
nors kraujo ir pjaustomų karvių čia netrūksta nuo pat pradžios, tačiau šiame iš
pažiūros žiauriame filme veriasi daug beprotiško švelnumo. Šiaip filmas
gurmaniškas, neprailgstantis ir vertas savo žiūrovo.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą