Aktualijos: Kovo 8-oji, Kino pavasaris, #Metoo ir vienas procentas, kuris naikina arba gelbsti pasaulį

Sveiki,

Šiandien jau kalendorinis pavasaris. Šiųmetės tulpės genėjamos tam, kad išspaust iš moters šypseną, parodyti meilę ir dėmesį. Norėtųsi parašyti (kaip, beje, pernai rašiau), kad nesveikinu moterų su sovietinės ideologijos švente, kaip niekada negaunu jokių sveikinimų su vyrų ir karininkų diena. Tiesiog nemėgstu tokio stereotipinio skirstymo, kai kiekvienas turi suvaidinti „vyrišką“ ir „moterišką“ vaidmenį, o iš tikrųjų visi esame individualybės.

Šiandien pavasaris ir kasmet tyrinėju „Kino pavasario“ repertuarą. Kaip ir kasmet matau, kad bilietai vėl pabrango, o mano pajamos išliko tokios pat. Vakar girdėjau, kad produktai nuo euro įvedimo statistiškai pabrango „tik“ vieną procentą, tik kodėl man atrodo, kad ta statistika paviršutiniška ir melaginga? Kaip ir daugelis socialinių statistinių duomenų. Kodėl mėgstami saldainiai, kainavę 8 litus už kilogramą, dabar kainuoja septynis eurus, o grietinės indelis beveik pasivijo litą kainos atžvilgiu, o mano pajamos tokios mirtinai stabilios, bet visi tik ir kalba apie jų augimą, tačiau kažkodėl mokesčius sumokame tik dar daugiau ir lieka tik tas truputis, kuris praktiškai nieko nereiškia – katino ašaros. Ir viskas vis tiek pabrango „tik“ vieną procentą nuo euro įvedimo.

Kitąmet vėl „žudysime“ tulpes ir sakysime, kad mylime moteris. Ir vis tiek didžioji dauguma jausimės vieniši, pajamos bus nepajudinamos iš vietos, vėl Lietuvoje išnyks koks vidutinis miestas, nes jie išvažiuos, vėl gausime po reformą, po dešimtį kokių absurdiškų draudimų įstatymų, nes „mes norime gyventi geresniame pasaulyje“, ir vėl bus šalčiai, tirps arkties ledas, o vasarą iškris dviejų metų krituliai, o žemė vis mirks ir pus žolė, pelkėsi plūduriuos nuskendusios voverės ir iš kurmiarausių iškils prigėrusių kurmių lavonėliai. Mums sakys, viskas tik vienas procentas, o mes besąlygiškai tikėsime, nes skaičiai nemeluoja ir negali meluoti „rimti“ žmonės nuoširdiems žmonėms, nes mes vis dar tikėsime nuoširdumo valiuta, nes ji vienintelė nekinta, ja niekas niekados nemanipuliuoja. Nes nuoširdumas kaip ir Kovo 8-oji, kai duoda tau gėlių ir sako, kad tave myli, mes negalvojame, kad esame apgauti, kad esame vieniši. Negalvoja ir tulpių pardavėjai, nes jie „gerina“ šitą „tik“ vienu procentu pabrangusį pasaulį.

Nors ką aš čia šneku, nereikia man tos grietinės, kurio kaina peraugo dvigubai, galiu ir be jos, kaip ir dažnas lietuvis, vis apkarpo lėkdamas pas suvalkus, (net Natalija Bunkė ten apipirko tris šeimas!). O gal liūdna ne tai, gal nyku, kad negaunu Kovo 8-ąją gėlių, nes esu vyras, nes verkšlenu kaip boba ir vertinu save vyriškais-moteriškais nupezusiais standartiniais žodžiais – mat eik kapoti malkų, tai jau tikrai vyriška! Gal verkiu, kad vyriškumo ir nebėra, nes jis trypiamas su #Metoo akcija-atrakcija, kai kliūna kvailiems priekabiautojams, kliūva dalinai ir man, nes esu vyras ir už vyriškąją giminę turiu atsiimti? Nėra individualizmo, jis tik mitas, nes vis tiek mes viską matome per sovietinės ideologijos prizmę – sveikiname su moters diena, nes juk tokia proga nupirkti žvakių, kreminio kaloringo torto, tulpių į krištolinę vazą, priberti rožių, užleisti muzikos ar nusivesti į restoraną, sveikinti per radiją, užlieti facebooke sveikinimais šalia #metoo ką tik prižertų akmenų ir kažin kaip atpirkti bent vienu procentu tą prikrektą stereotipinį vyrų ir moterų standartišką gyvenimo kodą, paremtą seksualiniu flirto pagrindu. Dar vakar sveikinome ir mylėjome, šiandien jau tik sveikiname ir jausdamiesi kalti atperkame ne tik tėvų nuodėmes, bet ir vyrų.

Tik vienas procentas. Kino pavasario bilietai nuo pernykščių pabrango dviem eurais ir jeigu ne Kovo 8-osios akcija (ačiū sovietams, nes sutaupiau grietinei!), mokėčiau dviem eurais brangiau. Bet vis tiek visiems tik vienas procentas. Kas tas procentas? Nepamatuotos žąsų gagenimas Naisiuose vasarą. Penkeri metai nuo Neringos Venckienės dingimo, bet per penkerius metus grietinės kaina augo tik procentą. Ai, kaip banalu, kaip apgailėtina net apie tai rašyti ir kalbėti, bet kitos realybės nėra, yra tik šis banalybių ir jame įsiterpęs vieno procento gero dvasinio augimo pasaulis, dažnai nė nematomas, pernelyg dažnai nė nepastebimas net man.

Jūsų Maištinga Siela

P. S. Vietoj tulpių dalijuosi impresionistiniai rytų tapytojų darbais.