Sveiki,
Visai
neseniai susidūriau su grupe Pink Floyd,
kurią ilgą laiką engiau, ignoravau ir tiesiog maniau, kad jų muzika tiesiog ne
man. Tikriausiai vyresniosios kartos klausytojai mane ant kryžiaus pasiųstų už
tokius žodžius, tačiau tenka pripažinti, kad pas mane senoji muzika vis grįžta,
ateina aštunto ir devinto dešimtmečio rokas, senos ir kažkada neatrastos
dainos.
Šią vasarą
galiu pavadinti Pink Floyd vasara, kadangi perklausinėju jų pačius geriausius
albumus, jų muzika man padeda dirbti ir fone skamba kaip vientisa ir nedaloma,
kad kartais nebejaučiu, kur pasibaigia, o kur prasideda nauja daina. Visgi yra
kūrinių, kuriuos išskirčiau iš daugelio, jie skamba magiškai kaip Enya, tinka
kone tyliam meditaciniam mąstymui ir tiesiog klausytis kaip savotiškos filosofijos.
Taip apibūdinčiau jų kūrinį, trunkantį kiek daugiau nei 23 minutes, „Echoes“ (liet. Aidai), kuris įeina į jų albumą „Meddle“, pasirodžiusį 1971 m. Kai
kas sako, kad tai briliantinės vertės kūrinys, tačiau daina vienu metu buvo
įsivėlusi į plagijavimo skandalą, kai buvo lyginama su „Operos Fantomas“ muzika.
Fragmente panašumų, sakyčiau, yra, bet nemanau, kad Pink Floyd‘ai tyčią ką nors
kopijuotų.
Šiandien
siūlau pasiklausyti šio seno, kosminio gabalo.
Žodžiai
/ Lyrics
"Echoes"
Overhead the albatross hangs
motionless upon the air
And deep beneath the rolling waves in labyrinths of coral caves
The echo of a distant tide
Comes willowing across the sand
And everything is green and submarine
And no one showed us to the land
And no one knows the wheres or whys
But something stirs and something tries
And starts to climb towards the light
Strangers passing in the street
By chance two separate glances meet
And I am you and what I see is me
And do I take you by the hand
And lead you through the land
And help me understand the best I can
And no one calls us to move on
And no one forces down our eyes
No one speaks
And no one tries
No one flies around the sun
Cloudless every day you fall upon my waking eyes
Inviting and inciting me to rise
And through the window in the wall
Come streaming in on sunlight wings
A million bright ambassadors of morning
And no one sings me lullabies
And no one makes me close my eyes
So I throw the windows wide
And call to you across the sky.
And deep beneath the rolling waves in labyrinths of coral caves
The echo of a distant tide
Comes willowing across the sand
And everything is green and submarine
And no one showed us to the land
And no one knows the wheres or whys
But something stirs and something tries
And starts to climb towards the light
Strangers passing in the street
By chance two separate glances meet
And I am you and what I see is me
And do I take you by the hand
And lead you through the land
And help me understand the best I can
And no one calls us to move on
And no one forces down our eyes
No one speaks
And no one tries
No one flies around the sun
Cloudless every day you fall upon my waking eyes
Inviting and inciting me to rise
And through the window in the wall
Come streaming in on sunlight wings
A million bright ambassadors of morning
And no one sings me lullabies
And no one makes me close my eyes
So I throw the windows wide
And call to you across the sky.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą