Sveiki,
Taip,
šioji dienos citata priklauso sociologui Artūrui
Tereškinui, kurio straipsnius visada stengiuosi paskaityti, nes nuo
paauglystės domiuosi lytiškumo samprata visuomenėje. Paskutiniu metu politinius
draudimo sprendimus kaip niekad galima susieti su pasitikėjimo užsitarnavimu, „griežtos
rankelės“ idėja, kai tauta tiesiog pasiilgsta stabilumo ir pilkos vienovės, nes
pavargo nuo nelygybės ir konkurencijos, bet jau pamiršo sovietinius
papirkinėjimus, žentų politikos vajų. Deja, tokia kontrolės politika tampa nuviliančiu
reikalu, nes draudimai nesumažina nei emigracijos, nei mokesčių, nepadidina
gyvenimo ir pragyvenimo kokybės, o tik pridaro keblumo, įspaudžia tave, pilieti,
į rėmus.
Apie
vyriškumo savijautą „būti vyru“ jau seniai sklinda blogos kalbos. Ilgą laiką
vyrai tiesiog turėjo atlikti tam tikrą vaidmenį, kad jie būtų laikomi vyrais. Žinoma,
kad seksualinė įvairovė, teisių suvienodėjimas namuose ir darbe su moterimis,
vyrams „atėmė kiaušus“. Apie tą sukurtą vyriško pasaulio iškrypusį vaizdinį,
kad visi aplink supuvę, o aš esu tai vyras didvyris, kuriam dėl įvairovės „visokiems
gėjams“ neleidžiama būti didvyriu viešai, būtinai pasiskaitykite Artūro
Tereškino straipsnį „Paranoiškas vyriškumas, homoisterija ir politinė viagra“.
Daug
žiūrėti į pavyzdžius nereikia, užtenka Sauliaus Skvernelio snukį – ups, norėjau
pasakyti, veidą – pamatyti, pripildytą labai jau vyriško „švytėjimo“, nuo
kurio, atleiskite, suka vidurius. Bet kita vertus, gaila, kad suluošintos
sielos Skvernelio pavyzdys laikomas vyriškumo ir garbės rodikliu ir jeigu tu
nesi toks perdėtai policininkas kaip Skverneis, tada tu išvis nesi vyras...
Įdomių pamąstymų.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą