Filmas: "Roboto vaikas" / "Aš mama" / "I Am Mother"

Sveiki, skaitytojai,

Fantastinių filmų mėgėjai tikriausiai nepraleis progos pasižiūrėti vieno naujausio Netflix produkto pavadinimo „Roboto vaikas“, o kai kur verčiama „Aš mama“ (angl. I am mother) (2019). Tai debiutinis ilgametražis Grant Sputore filmas, tačiau režisūrinės individualybės tokiame projekte, už kurio stovi Netflix, tikrai nesitikėkite. Daug gerų filmų, o tuo labiau serialų galima rasti pas Netflix, tačiau paskutiniu metu, norėdama išsikeroti, jau tampa tendencija, kad ir filmai, ir serialai tampa žiūrovui nebe garantu, bet tikra loterija. Turiu galvoje kokybę, idėją, originalumą.

Daugelis filmą laiko labai jau originaliu arba bent turinčiu gerą idėją. Iš tikrųjų tai šnipštas, nes filmas primena topinius žiūrimiausių savaitės filmų viršūnių pusfabrikačius – žodžiu, pritaikytus masinei rinkai. Dviejų „Oskarų“ laureatė Hilary Swank apskritai ne savo rogėse, tai ne jos žanras arba ji turėjo patekti pas individualų ir savo matymą turintį režisierių, nes dabar jos klišinė vaidyba buvo tiesiog begėdiškai apdorota režisūrinėmis klišėmis ir operatoriaus darbu. Pati istorija, turiu galvoje, scenarijaus lygmenį, kad embrionus apokalipsinėje erdvėje augina planetą uzurpavę robotai, tikrai galėtų neblogai pretenduoti į kokią „Svetimas“ seriją, tačiau jau po 15 minučių aišku, kas čia supriešinama, atseit, kelia diskusiją. Tai yra, kiek intelektinis protas t. y. robotas, imituodamas žmogiškuosius motinos instinktus gali ir geba tiek mylėti, kaip geba žmonių motinos. Dar svarbiau – ar esant ribinei sąlygai ir nepateisinus lūkesčių dirbtinis intelektas elgsis pagal motinos instinktus, ar visgi rinksis programinį algoritmo sprendimą.

Tačiau tuo filmo įdomumas ir pasibaigia, nes žiūrovui mačius keliolika ar net kokį penketą panašių filmų, jau ir taip aišku, kad gamtinės gyvybės dvasiškai nenugalės dirbtinis robotas. Visas tas kitas apokaliptinis trileris izoliuotose patalpose primena jau daugiau klišių kratinį, jau kine ne kartą išartikuliuotas frazes, vaizdinius, mizanscenas, todėl filmas iš esmės yra labai plokščias ir ničnieko naujo nepasiūlo. Tikriausiai jau seniai pasiekiau tokį lygį, kada primityvus trilerinio tipažo išgyvenimo situacijos ir grumtynės nebejaudina, o kad jaudintų, jau reikia provokacijos, idėjos, aukštesniojo turinio, tačiau šis filmas apsiriboja lėkštomis klišėmis. Ir žinome kodėl, ogi todėl, kad, neduok Dieve, žiūrovas nepasijustų kažko nesupratęs ir neprivargtų bemąstydamas.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela