Sveiki,
skaitytojai,
Dviem
Gojos kino apdovanojimais įvertintas ispanų mokslinės fantastikos filmas „Platforma“
(ispan. El Hoyo) (2019) paskutiniu metu tarp lietuvių, sėdinčių namuose
dėl karantino, tapo internetine kino sensacija. Niūrioje ir tamsioje juostoje
pasakojama apie keistą kalėjimą primenančią „skylę“, kurioje patekę savanoriai
ir kaliniai gyvena didžiulėje ir gilioje šachtoje, kurios gyvenamąjį aukštą žmogui
pakeičia kas mėnesį atsitiktiniu būdu. Visų tikslas – išgyventi ir tikėtis, kad
papulsi kitąkart į aukštesnį aukštą, kur maisto davinys daug geresnis.
Pradėsiu
nuo to, kad filmo ir scenarijaus idėja, vaizduoti ateities ar paralelinį
pasaulį, kuriame galiotų socialinės klasės kiek kitoje erdvėje, iš tikrųjų
veikia. Pirmiausia filmo idėja yra atskleisti sutartinus bendražmogiškuosius
siekius t. y. iškelti idėją, kad altruizmas ir humanizmas ekstremaliomis
sąlygomis išnyksta, o žmogus pavirsta konkurencingu žvėrimi, kur ankstesni
sutartini moraliniai dėsniai nebegalioja. Kitaip sakant, filmo tikslas gana
destruktyvus ir toli gražu neįkvepiantis – parodyti, kad didžioji dalis žmonių
tėra gyvuliai, o jų platformon patekęs idealistas, tikintis bendruomeniškumu
kaip išsigelbėjimo galimybe, tampa Don Kichotu autsaideriu.
Filmui
pavyko išgryninti filmo struktūriškumą, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip visa šioji
izoliuota sistema veikia, ir kad tai iš esmės yra vienos ar kitoks mūsų „laisvos“
visuomenės atšvaitas, simbolis, jeigu palyginsime afrikiečio kasdienybę su,
tarkim, švedo – skirtumas akivaizdus.
Žinoma,
filme nemažai psichologinės įtampos, kanibalizmo atvejai primena siaubo filmą
ir kažkiek tai atrodo kaip „Bado žaidynės“ kitaip – išgyvena tik tas, kuris
turi peilį užantyje. Filmas prikausto dėmesį, jis žiūrisi kaip idėjinis filmas,
tačiau tenka pripažinti, kad filmas negatyviai angažuotas, hiperbolizuotai
žiaurus. Labiau abejotina filmo vieta tampa atomazga, kuri, bent man, nepatiko,
neįtikino. Tas „žinutės“ pasiuntimas į viršų atrodo toks suplokštėjęs ir pernelyg
simbolinis, kad netenka viso filmo aštrumo. Kitą vertus, galbūt galima į finalą
žiūrėti kaip į mažą vilties simbolį, kuris turėtų nuskaidrinti šiaip jau visą
filmą rodomus negatyvius dalykus. Bet kokiu atveju filmas turi šį bei tą
pasakyti, tačiau tokių eksperimentinių filmų turime ne vieną. Dabar į galvą
ateina tokie filmai kaip „Eksperimentas“ arba „Egzaminas“, kur
hiperbolizuotomis ekstremaliomis sąlygomis pertransformuojamas socialinis
žmonių elgsenos siaubas ir išryškinta negatyvioji, gyvuliškoji žmogaus
prigimties dalis.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų
vidurkis: 73/100
IMDb:7.0
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą