Sveiki skaitytojai,
Kas sukasi reguliariai literatūros pasaulyje, tas tikriausiai yra skaitęs ar bent girdėjęs kanadiečių rašytoją Margaret Atwood. Apie ją Nancy Lang sukūrė dokumentinį filmą „Margaret Atwood. Žodis po žodžio – galingas ginklas“ (angl. Margaret Atwood: A Word after a Word after a Word is Power) (2019). Per savo ilgą rašytojos gyvenimą autorė parašė dešimtis knygų pačių įvairiausių žanrų. Vieniems ji poetė, kitiems stipresnė kaip romanistė, tačiau akivaizdu, kad ir vienoje, ir kitoje literatūros formoje autorė jaučiasi puikiai. Jos svarbiausia misija – atspindėti tikroves moralines vertybes arba jų nebūvimą, dviveidiškumą. Šiame filme ne kartą minima, kad M. Atwood rašo ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį, todėl jos knygos bus skaitomos ir po 100 metų, nes tai ne tik meninio pobūdžio literatūra, bet ir giliamintė istorines, politines struktūras smelkianti literatūra.
Pirmoji knygą, kurią perskaičiau būdamas 14-15 metų, buvo ką tik pasirodęs romanas lietuviškai „Oriksė ir Griežlys“, pastaroji sudaro trilogijos pirmąją dalį. Deja, leidykla neapsiėmė leisti kitų dalių. Įspūdis buvo pribloškiamas, kadangi iki tol nebuvau nieko skaitęs iš antiutopijos, man tas žanras tebuvo tik tam tikra sąvoka, neišbandyta, neištyrinėta literatūrinė dirva. 1984 metais pasirodęs autorės „Tarnaitės pasakojimas“ M. Atwood padarė pasaulinio lygio literatūrine žvaigžde. Lietuvoje šio bestselerio jau sulaukėme kelis leidimus, o neseniai pasirodę „Liudijimai“ M. Atwood vėl pasidarė labai įdomia ir patrauklia lietuvių skaitytojams.
Neslėpsiu, kad esu šios rašytojos gerbėjas, tad ir filmas man buvo be galo įdomus. Kaip šioji aktyvi moteris, būdama jau garbingo amžiaus, nepailstamai keliauja po pasaulį, be atvangos turėdama laisvą minutę vis rašo. Tai konstruktyvus ir įdomus filmus, kuris „perbėga“ per rašytojos gyvenimą, išgrynina ją studijų metais, kai moters padėtis universitetuose ir visuomenėje vis dar buvo grindžiama „virtuvės vergės“ samprata. Būdama Berlyne, regėdama esminius politinius procesus, kaupdama laikraščių iškarpas apie moters padėtį ji sėdasi rašyti „Tarnaitės pasakojimo“. Filme taip pat prabėgomis atskleidžiami ir tokių romanų kaip „Greis“, „Katės akys“ bei poezijos knygų apžvalgos, nušviečiama, kas autorę inspiravo jas sukurti. Nemažai kalba ir ilgus dešimtmečius jos asistentė ir pagalbininkė, brėžiami feministinių judėjimų ir, žinoma, Kanados literatų gyvenimas XX amžiaus antroje pusėje, kai Kanados rašytojai neturėjo nei „svorio“, nei balso, nei populiarumo. M. Atwood viena pirmųjų, kuri sukūrė tvirtus Kanados rašytojų sąjungos pamatus. Šalia tų procesų brėžiami ir motinystės bei žmonos vaidmens punktyrai. Filmas dedikuotas M. Atwood sutuoktiniam, kuris dėl demencijos pamažu pasitraukė iš gyvenimo...
Šiaip filmas įdomus labiausiai M. Atwood gerbėjams. Man jis patiko. Vis dar galite jį pamatyti LRT videotekoje, paspaudę nuorodą ČIA.
Mano įvertinimas: 9/10
IMDB: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą