Filmas: "Akimirka tarp nendrių" / "A Moment in the Reeds"

 

Sveiki,

 

Suomiai kuria kiną! Dar prieš visą karantino chaosą, kai gyvenome, atrodo, visai kitokioje realybėje, Vilniaus kino festivalis „Kreivės“, orientuotas į LGBTQ švietėjišką meno sklaidą, rodė    Mikko Makela sukurtą romantinę dramą „Akimirka tarp nendrių“ (angl. A Moment in the Reeds) (2017), kurioje pasakojama romantinė pažintis tarp suomio Leevi ir pabėgėlio iš Sirijos Tareq.

 

Atokioje Suomijos provincijoje, kur tyvuliuoja gilūs šiaurietiški ežerai, jaunas studentas Leevi kartu su tėvu tvarko vasarnamį. Į pagalbą agentūra atsiunčia angliškai kalbantį Tareq, kuris tėvui iškart labai nepatinka, nes nemoka suomiškai, yra pietietiško gymio ir atrodo visomis prasmėmis nepatikimas, tačiau tėvas kito pasirinkimo neturi. Jis išvyksta ir palieka poetą sūnų prižiūrėti vykdomus darbus, tačiau netrukus vyrukai susibičiuliauja, eina į pirtį, vakarą praleidžia ant liepto prie ežero, o naktį išmaukia nemažai alaus, kol galiausiai jie sugula į bendrą lovą...

 

Šioje šiaurietiškai tylioje ir kiek asketiškoje gamtoje užsimezga pokalbiai, skirtingų kultūrų atstovams lemta ne tik susikalbėti ir rasti bendras pokalbio temas, bet ir kalbėti kūno kalba. Siras dalijasi savo pabėgėlio istorija, o Leevi papasakoja apie savo motinos netektį, literatūros studijas. Jie kartu leidžia laiką, kol sugrįžta tėvas, kuris iš pažiūros nieko neįtaria apie sūnaus intymius santykius su nepatikliu pabėgėliu. Įtampa retkarčiais paaštrina tėvo ksenofobinė laikysena, jo akivaizdus nepasitikėjimas užsieniečiu, tačiau visa tai lieka tik įsitikinimais. Filme iš esmės apskritai nėra itin didelių konfliktų, priešpriešų ar analizės apie homofobinius bei ksenofobinius įsitikinimus. Didžioji filmo dalis estetiškai perteikia romantinius santykius, daugelis kadrų itin suomiški, perteikti linguojančių nendrių, ežero bangų, medžių ir lauko žodžių fone. Nežinau, paprastai toks estetinis gamtos hiperbolizavimas man atrodo tuštokas ir patetiškai pretenzingas, tačiau šiame filme kažin kaip atpažįsti ir dalį lietuviško peizažo, o tie romantiniai santykiai, kad ir kokie atrodytų prieraišūs ir tvarūs, jau dvelkia pirmaisiais rudeniniais saulės spinduliais ir išsiskyrimu. Manau, pagrindiniai veikėjai suvokia momento svarbą ir artėjančio išsiskyrimo niūrumą, todėl viskas atrodo taip trapu, kad nuostabaus grožio gamtos fone ir subtilių bei trapių santykių fone žiūrovui belieka laukti novelėms būdingos netikėtos atomazgos. Įsiaudrinęs tėvas dėl darbų nenuoseklumo ir sūnaus slapukavimo priverčia viskam iširti, o netikėtai sukilusius jaunų vyrų jausmus išblaško virš ežero lengvas vėjelis. Subtilu, gražu, dvasinga.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela