Filmas: "Adomas" / "Adam"

 Sveiki,

 

Kai kalbame apie Maroką ir kiną, tikriausiai visiems stereotipiškai iškyla kultinio filmo „Kasablanka“ vaizdiniai, tačiau retas kuris įvardytų kokią nors marokietišką šiuolaikinį filmą. Viena tokių Maroko kino kūrėjų yra režisierė Maryam Touzani, kuri sukūrė jau ne vieną Europoje pripažintą kino juostą, o tarp pasisekusių darbų yra ir „Adomas“ (angl. Adam) (2019).

 

Istorija pasakoja apie jauną paskutiniosiomis nėštumo savaitėmis besilaukiančią moterį Samiją, kuri išvyko iš savo mažo marokietiško miestelio į didmiestį, kad slapta nuo visų pagimdytų nesantuokinį vaikelį ir sugrįžusi vėl pradėtų gyvenimą iš naujo. Samija slampinėja gatvėmis ir beldžiasi į kiekvienas duris darbo, tačiau niekas nenori problemų ir besilaukiančios moters, kol vieną vakarą ją pernakvoti pakviečia rūstokos išvaizdos ir elgesio moteris našlė Ablah. Netrukus Samija pamažu darydama rankų darbo makaronus, kuriuos itin mėgsta gatvės maistą perkantys prekeiviai, užsitarnauja jos prielankumą, tačiau pati Samija nekenčia savo kūdikio ir trokšta kuo greičiau jį atiduoti į vaikų namus.

 

Šiaip nemėgstu to, bet tenka įvardyti, jog filmas apie moteris ir moterų pasaulį. Gal Vakaruose jau ir pasikeitusi toji situacija, tačiau musulmoniškame Maroke moteris už savo nėštumą yra atsakinga tik ji viena. Iš vienos pusės matome tą atstumtosios moters pasileidėlės įvaizdį, Samija ją perteikia kaip kokios Magdalietės metaforą, iš kitos pusės filmas ir apie moteriškos draugystės solidarumą. Samija padeda savo šeimininkei pamažu patikėti savo laime, pakursto idėją baigti našlystės gedulą ir vėl klausytis muzikos, pradėti dažytis ir šypsotis, tačiau paradoksas tas, kad pati Samija, gimus vaikeliui, nė nenori į jį pažiūrėti ir vaiką laiko klaida. Visumoje filmas brėžia mums, lietuviams, šiek tiek svetimos kultūros moralinius punktyrus ir sako, kad lygiateisiška ir teisinga bei visuomenės pripažinta moteris yra tik ta, kuri pagimdo santuokoje ir turi vyrą. Filmas, nors ir apie Samijos tragediją bei pasirinkimus, nulemtus tradicinių kanonų, visgi randama ir kuo pasidžiaugti, toks energetiškai subalansuotas tarp liūdesio ir džiaugsmo.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela