Tavęs
Šiuo metu tavęs nekamuoja ligos, skolos, bėdos, į tavo
namus niekas nesiveržia, esi sotus ir žinai, ką rytoj turi nuveikti, vadinasi,
viskas yra gerai. Tau šią akimirką nereikia daugiau, nei turi: nei pripažinimo,
nei daugiau pinigų, tau nereikia draskytis ir stengtis gyventi geriau, nieko
niekam įrodyti, nereikia aukotis dėl to, ką pasakys kiti, nereikia vaidinti,
nes visa tai daroma kartais su nuovargiu arba įniršiu, nes mes patikėjome, kad
mums kasdien reikia stengtis, kad būtų daugiau, kad būtų geriau, kad mus labiau
pripažintų, kad net pamirštame būti čia ir dabar, tiesiog gyventi. O
kada gyvensi, jei risiesi visada per jėgą?
Niekada nebus daugiau, geriau, nuostabiau nei tą
akimirką, kai sustoji ir suvoki, jog viskas jau yra čia ir dabar.
Manęs
Aš esu pakankamas, toks, koks esu. Man nereikia trūkumo
įsitikinimo, kad gyvenčiau, man užtenka mėgautis vakaru, kad yra minkšta lova,
gera knyga, yra muzika, vandens stiklinėje, galiu rinktis bet kurį filmą, galiu
ir nesirinkti. Man patinka kaip yra, man patinka mano kūnas, man nereikia nieko
deformuoti, kaltinti ir graužtis, gražinti ir apgaudinėti. Man patinka, kad
namuose yra savitas kvapas, mano daiktai, kurie yra tokie, kokie yra ir aš
šalia jų irgi toks, koks esu. Man patinka ši akimirka, nes sustoju ir viską
matau iš pakylėtos perspektyvos, tarsi iš viršaus, matau, kaip ne aš bėgu ir
šoku aplink palaikydamas Visatos sukimąsi, o Visata sukasi aplink mane, ir
mėgaujuosi tuo reginiu, mėgaujuosi, kad kvėpuoju, mėgaujuosi, nes sulėtėju, nes
daugelis problemų tik iliuzija, tik juokai. Viskas sukasi aplink mane ir manęs
niekas nedirgina, nes viskas vyksta ir be mano pastangų ir kišimosi, viskas
sulėtėja iki malonaus kvėpavimo, iki to, kad net nenuvalytos dulkės neerzina,
neišneštos šiukšlės nepiktina, sustojusi buitis laukia ir palauks (yra taip,
kaip yra) ir leidžiu tai akimirkai būti, nes ne man skaičiuoti ir išgyventi
kiekvieną nukritusį nuo galvos plauką. Už mane jau viskas pasirūpinta. Dabar.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą