Sveiki,
Žinote, pasiilgau tamsių, galingų ir įtraukių ispanų
ir Lotynų Amerikos filmų, nusagstytų Gojos kino apdovanojimais, tačiau
pastaruoju metu nieko nebepamatau, vien tik pavienes abejotinos vertės
komedijas su tais pačiais kažkada pamėgtais aktoriais. Nenoriu nieko sakyti, reiktų
pasidomėti, ar kartais ispaniško kino rinką neištiko kino recesija? Šįkart nusprendžiau
pažiūrėti ispanų režisieriaus Cesc Gay komediją „Kaimynai“ (ispan. Sentimental)
(2020). Su pastarojo režisieriaus darbu „Trumanas“ (2015) kadaise susipažinau
per Kino pavasarį. Anuokart istorija apie dviejų vyrų draugystę paliko smagų,
lengvo, bet prasmingo filmo įspūdį.
Žinoma, filmas „Kaimynai“ yra ne toks ryškus kaip „Trumanas“,
bet savito žavesio turi. Kas labiausiai gali užknisti, kai gyveni daugiabutyje?
Ogi kaimynai ir jų skleidžiami garsai už sienos. Dėl perdėto seksualinio
gyvenimo ir orgijų kenčia žemiau gyvenanti „atvėsusi“ pora, kuri kandžiai
tarpusavyje bendrauja, tarsi būtų Elas ir Pegė Bandžiai iš serialo „Vedęs ir
turi vaikų“. Jie nervinasi dėl kaimynų, tačiau pakviečia juos vakarienei, kad
galėtų ne tik pabendrauti, bet ir pasakyti, jog jų seksualinis triukšmas verčia
iš koto. Galiausiai šioji vakarienė tampa hiperbolizuota mandagumo ir įžūlumo
parodija, tam tikra porų terapine priemone, susivokti ne tik savo
seksualiniuose santykiuose, bet ir apskritai gyvenime. Galiausiai kaimynai
pakviečia kaimynus į seksualinę orgiją ir vienas iš partnerių visgi iškart
sutinka... Na ir prasideda!
Iš tikrųjų pats režisierius parašė šį scenarijų, o
pagalvojau, kad adaptavo kokią pjesės medžiagą, nes filmas teatralizuotas,
labai tinka teatro scenai. Lengvai pastatomas, nes visas veiksmas vyksta vienu
laiku ir viename bute. Filmo tekstūra kaip komedijos primena absurdiškų
situacijų komediją, buto spalvos, aktorių išraiškos – legendinio serialo „Draugai“
braižą. Iš tikrųjų smagu stebėti šias poras, nes didžiausias absurdas kyla iš
to, kas slapta, kas privatu, kas po antklode, o čia režisierius per dialogus ir
scenas iškelia į viešumą – kaimynai įtraukiami į bendrą savotišką santykių
analizės ir išgyvenimo komuną. Nepasakyčiau, kad filmas režisūrine ar vaidybine
prasme kažkuo labai ypatingas, priešingai – sustyguotas labai panašiu ritmu
kaip ir daugelis pokalbiais ir komiškomis situacijomis grįstų filmų, kai
žiūrovui aišku, kur yra veikėjų lūžio taškas, kulminacija, tvarkingas ir aiškus
susitaikymas. Filmas masėms, bet linksmas.
Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą