Filmas: "Kaimynai" / "Sentimental"

 

Sveiki,

 

Žinote, pasiilgau tamsių, galingų ir įtraukių ispanų ir Lotynų Amerikos filmų, nusagstytų Gojos kino apdovanojimais, tačiau pastaruoju metu nieko nebepamatau, vien tik pavienes abejotinos vertės komedijas su tais pačiais kažkada pamėgtais aktoriais. Nenoriu nieko sakyti, reiktų pasidomėti, ar kartais ispaniško kino rinką neištiko kino recesija? Šįkart nusprendžiau pažiūrėti ispanų režisieriaus Cesc Gay komediją „Kaimynai“ (ispan. Sentimental) (2020). Su pastarojo režisieriaus darbu „Trumanas“ (2015) kadaise susipažinau per Kino pavasarį. Anuokart istorija apie dviejų vyrų draugystę paliko smagų, lengvo, bet prasmingo filmo įspūdį.

 

Žinoma, filmas „Kaimynai“ yra ne toks ryškus kaip „Trumanas“, bet savito žavesio turi. Kas labiausiai gali užknisti, kai gyveni daugiabutyje? Ogi kaimynai ir jų skleidžiami garsai už sienos. Dėl perdėto seksualinio gyvenimo ir orgijų kenčia žemiau gyvenanti „atvėsusi“ pora, kuri kandžiai tarpusavyje bendrauja, tarsi būtų Elas ir Pegė Bandžiai iš serialo „Vedęs ir turi vaikų“. Jie nervinasi dėl kaimynų, tačiau pakviečia juos vakarienei, kad galėtų ne tik pabendrauti, bet ir pasakyti, jog jų seksualinis triukšmas verčia iš koto. Galiausiai šioji vakarienė tampa hiperbolizuota mandagumo ir įžūlumo parodija, tam tikra porų terapine priemone, susivokti ne tik savo seksualiniuose santykiuose, bet ir apskritai gyvenime. Galiausiai kaimynai pakviečia kaimynus į seksualinę orgiją ir vienas iš partnerių visgi iškart sutinka... Na ir prasideda!

 

Iš tikrųjų pats režisierius parašė šį scenarijų, o pagalvojau, kad adaptavo kokią pjesės medžiagą, nes filmas teatralizuotas, labai tinka teatro scenai. Lengvai pastatomas, nes visas veiksmas vyksta vienu laiku ir viename bute. Filmo tekstūra kaip komedijos primena absurdiškų situacijų komediją, buto spalvos, aktorių išraiškos – legendinio serialo „Draugai“ braižą. Iš tikrųjų smagu stebėti šias poras, nes didžiausias absurdas kyla iš to, kas slapta, kas privatu, kas po antklode, o čia režisierius per dialogus ir scenas iškelia į viešumą – kaimynai įtraukiami į bendrą savotišką santykių analizės ir išgyvenimo komuną. Nepasakyčiau, kad filmas režisūrine ar vaidybine prasme kažkuo labai ypatingas, priešingai – sustyguotas labai panašiu ritmu kaip ir daugelis pokalbiais ir komiškomis situacijomis grįstų filmų, kai žiūrovui aišku, kur yra veikėjų lūžio taškas, kulminacija, tvarkingas ir aiškus susitaikymas. Filmas masėms, bet linksmas.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trumanas" / "Truman"

Sveiki,

Ar galima įsivaizduoti „Kino pavasario“ festivalį be ispaniško kino? Tikriausiai, kad ne. Kaip ir mano repertuare – jam visada atsiras vietos, nes ispanų kinas nuostabus ir jam reiškiu dideles simpatijas. Cesc Gay komedija ir drama „Trumanas“ (ispn. Truman) (2015) tikriausiai daugelį nepaliks abejingo, netgi tų, kuriems nepatinka nekomercinis kinas. Iš esmės tai pripažintas geriausias ispanų metų filmas, pelnęs 5 „Gojos“ apdovanojimus, įskaitant ir aktorių duetą. Tai tokio filmo nepamatyti, tikriausiai, didelė kino maniakų nuodėmė.

Iš tikrųjų kuo toliau, tuo labiau nekenčiu filmų apie mirštančius nuo vėžio. Siaubingai atsibodusi tema, nuo kurios jau ima sukti vidurius – kiek gi galima? Na, tiek to, šia tema, berods, ispanų filmo dar nemačiau. Meluoju. Mačiau, tačiau „Gojų“ statulėlės ant filmo nesninga vien dėl temos. Sakykim, kad filmo siužetas daugiau nei banalus: atskrenda senas draugas iš Kanados į Ispaniją aplankyti vėžiu sergančio draugu su tikslu jį priversti gydytis, nors šansų praktiškai nėra. Keturias dienas vyrai smaginasi ir savotiškai aprauda draugystę, moteris ir gyvenimą. O kur dar tas senas šuo Trumanas? Žodžiu, viskas bla bla bla, tačiau režisieriui pavyko magiškas dalykas – išgauti pačių šilčiausių ir pačių įvairiausių vyriškos draugystės formų, kurios pasiekia žiūrovą, sėdintį salėje. Regis, nededant daug pastangų, jam pavyko lengvai nupasakoti visas pagrindines žmogaus fundamentaliąsias vertybes su tokiu subtiliu humoru, bet nebanaliai, neperspaudžiant. Kasdienybė, trumpėjantis gyvenimas, žmogaus ryžtas ir baimė pasakyti sūnui ir tam pačiam šuniui „sudiev“. 

Ar teisinga buvo filmą pavadinti „Trumanu“? Šuo kaip ištikimybės ir draugystės simbolis, įprasminantis vyrų draugystę. Pagrindinis veikėjas braukia ašaras, atsisveikindamas su šunimi, tačiau ne su šunimi atsisveikina, o su savo draugu, kuriam negali pasakyti viso labo, todėl reikalingi simboliai. Simboliai padeda pasakyti ir išlaikyti emocijas, nesuskystėti, tačiau imlus žiūrovas supranta režisieriaus sumanymą. Ir Dieve, tikrai geras šis filmas, paliekantis pilną krūtinę kažin kokio noro gyventi, šviesos, kad gyvenimas nesibaigia, kad reikia kvailioti, būti žaismingiems ir, et, ką čia pasakoti, pozityvus, šmaikštus filmas tiks ir patiks daugeliui.

Tiesa, aktorių duetas Ricardo Darin ir Javier Camara – pritrenkiančiai atskleidė veikėjų ryšius ir pastangas, ką jau sakyti apie režisieriaus kūrybinį sumanymą. Žinote ką? Nematau nė vienos sumautos priežasties, kodėl šio filmo nebūtų verta žiūrėti.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela