Sveiki,
Šiandien ir mane pasiekė
pūga. Gatvėse strigo eismas. Automobilių ratai matėsi po apsnigtą asfaltą, mieste
žibėjo jau kai kur įjungti kalėdiniai apšvietimai ir mano apsnigtas juodas
skėstis pamažu tirpo karštame viešajame transporte. O kai išlipau! Kokia
vėsuma, kad plaučiai net sako: ačiūūūūūūūū už vėsą! Tirpo tas sniegas ir žmonių
prisnigtuose kapišonuose. Pamaniau sau, gera, kai yra to sniego, kai primena
vaikystę ir pasivaikščiojimus po ilgo snygio kitą giedrą dieną po miškus. Karališkus
miškus, kai sniegas atmuša savaime šviesą ir yra šviesiau, nei turėtų būti. Atrodo,
kas čia tokio? O visgi potyris, kurį verta savaip susigrąžinti ir iš naujo
patirti.
Laiptinėje vėl daužomi ir
kratomi batai, pametamos pirštinės, vėluoja transportas. Paprasta. Argi ne
stebuklas?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą