Sveiki,
„Kaskart rašydamas
apsakymą noriu, kad jis būtų it nuo pasaulio atkirstas gabalas. Lyg pusiau
perpjauta stiklinė, kurios pusė matosi ypač ryškiai. Tada susikuria tokia
realybės iliuzija. Iliuzija, kad, be to, kas užrašyta, yra dar kažkas.“ Alvydas
Šlepikas.
Neseniai rašytojas
Alvydas Šlepikas išleido apsakymų knygą „Namas anapus upės“ ir jį kalbino Monika
Bertašiūtė-Čiužienė 15min.lt dienraščiui. Gal ir tiesa, kad paveikus apsakymas ar
novelė visada nuskaidrina pasilikusias už teksto prasmes, kurios skaitytojo
sąmonė, pabaigus skaityti, jungiasi į atpažįstamus tikrovės modelius, kurie
byloja neišsakytas tekste pažodines prasmes.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą