Sveiki,
„Tikra palaima, jeigu
likimas kam nors lėmė mokytis ir studijuoti tokiame mieste, koks buvo Vilnius,
– keisčiausias baroko ir italų architektūros, perkeltos į šiaurės miškus
miestas; istorijos, įspaustos kiekviename akmenyje, keturiasdešimties
katalikiškų bažnyčių ir gausių sinagogų miestas, anais laikais vadintas Šiaurės
Jeruzale. Tiktai dėstydamas Amerikoje supratau, kiek daug į mane prasismelkė iš
tų storų mūsų senojo universiteto mūrų, iš įsimintų romėnų teisės formulių, iš
senosios lenkų istorijos ir literatūros, kurios stebina jaunus amerikiečius
savo ypatingais bruožais: nuosaikia anarchija, įnirtingus ginčus malšinančiu
humoru, organiškos bendrystės jutimu, nepasitikėjimu bet kokia centralizuota
valdžia“. Česlovas Milošas
Šiaurės Jeruzale anų
laikų primenantis Vilnius po Antrojo pasaulinio karo neatpažįstamai pasikeitė.
Kai 1992 metais žymus lietuvių lenkų kilmės rašytojas svečiavosi Lietuvoje, vis
galvoju, kokį jis pamatė tada Vilnių, nuplautą gilios sovietizacijos. Tiesa,
tai ir ne tas Vilnius, koks jis šiandien patrauklus turistams su sutvarkytomis
erdvėmis, jau be žydų kvartalų, be sinagogų. Ir visgi lenkų okupacijos
dešimtmečiai turėjo būti labai įdomūs. Miestas lyg ir lietuvių, tačiau viskas polonizuota.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą