2016 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Filmas: "Aš, Olga Hepnarova" / "Já, Olga Hepnarová"




Sveiki,

Dar vienas filmas iš šių metų „Kino pavasario“ repertuaro – čekų juosta „Aš, Olga Hepnarova“ (ček. Já, Olga Hepnarová) (2016). Apie legendinį senąjį čekų kiną esu girdėjęs nemažai, tačiau vis dar nėra galimybės pamatyti geriausius jų darbus, tačiau labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko prisikasti prie šiuolaikinio čekų kino ir pamatyti tikrais biografiniais faktais vaidybinį filmą apie Olga Hepnarovą (1951-1975), kuri savo laiku buvo nuteista mirties bausme, kai ši kerštaudama ant žmonių automobiliu sutraiškė dešimt žmonių.

Lėtas ir nespalvotas kinas atgaivina Čekiją – tuos kultūrinius sąstingio dešimtmečius, kai nuobodulys ir politinė sistema ilgam įšaldė žmones. Jauna mergina Olga gydosi nuo depresijos, ji yra lesbietė ir turinti bėdų dėl asocialumo, todėl daug kam atrodo keista. Motina medikė jai nuolat išrašo emocijas slopinančių vaistų, tačiau pamiršta paprastą motinišką švelnumą... iš esmės filmas apie nemeilės suluošintą jauną žmogų, kuriam ypatingame kritinėje gyvenimo atkarpoje reikia ypatingo palaikymo, tačiau jaučia šiurkštumą ir menkinimą, todėl nemeilės galia sulaukia atoveiksmio. Galima analizuoti, kiek prie viso to prisidėjo lesbietės tapatybė, bandymas gydytis vaistais, tačiau tai turinio dalykai, kurie kiekvienam iš mūsų prieinami vis kitaip.

Kalbant apie filmą, jis – meniškai apgalvotas, turintis savitą koloritą ir bent jau man priminė lenkų „Oskarą“ pelniusį filmą „Ida“ – lėti juodai balti kadrai, ryški socialinė skurdo aplinka, atšiaurumas iš aplinkinių žmonių iš tikrųjų sukuria gana šaltą ir asocialią asmenybę, kuriai nelemta patirti tikros meilės ir saugumo. Nesu tikras, ar man toks kinas, kur daugybė statiškų pauzių dialoguose ir bendravime patinka – gal jis ir sukuria psichiškai suluošinto žmogaus gylį, tačiau aplinkinių abejingumas sukuria išties slegiančią atmosferą, kad net galvoji, ar nepersistengta. Bet kokiu atveju „Aš, Olga Hepnarova“ yra nestandartiška biografinė juosta tiek savo raiška, tiek pačia netikėta istorija. Verta žiūrėti vien dėl lenkų kilmės aktorės Michalina Olszanska, kuri sukūrė išties pilną rinkinį pačių įvairiausių nemeilės psichinių ir psichologinių traumų turinčią merginą, įskaitant prie viso šio sluoksniuoto pyrago dar ir homoseksualios asmenybės tapatybę sąstingio laikais.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 6.9


Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: