Kaspijos jūra: istorija, geologija, ekosistema, įdomūs faktai

 

Sveiki,

 

Mokykloje be istorijos labai dar mėgau ir geografijos pamokas! Iki šiol vis dar panaršau ir pasidomiu mūsų Žemės planetos įdomybėmis, tad šį įrašą kuriu apie Kaspijos jūrą, prie kurios, deja, dar nė karto neteko būti, bet manau, kad vieną dieną gal pavyks, nes svajoju aplankyti Azerbaidžaną ir jos sostinę Baku.

 

KASPIJOS JŪROS SUSIFORMAVIMAS IR GEOLOGINĖ ISTORIJA

 

Kaspijos jūra yra didžiausias uždaras vandens telkinys Žemėje, dažnai vadinamas tiek jūra, tiek ežeru. Jos unikalumas slypi ne tik milžiniškame dydyje, bet ir turtingoje geologinėje istorijoje, kuri suformavo jos dabartinį pavidalą.

 

Kaspijos jūra yra reliktinis vandens telkinys, tai reiškia, kad ji yra buvusios daug didesnės, senovinės jūros likutis. Jos istorija siekia maždaug prieš 5–6 milijonus metų, kai Sarmatų jūra, dengusi didžiulius Eurazijos plotus nuo dabartinės Vengrijos iki Centrinės Azijos, pradėjo trauktis. Ši senovinė jūra buvo tiesiogiai susijusi su Tetiso vandenynu, kuris driekėsi tarp Afrikos ir Eurazijos žemynų. Tektoniniams plokštėms judant, Alpių ir Kaukazo kalnų grandinės iškilo, palaipsniui užblokuodamos Sarmatų jūros ryšį su vandenynu. Jūros vanduo pradėjo garuoti, mažėti, o jos likučiai susiformavo į kelis uždarus telkinius, iš kurių didžiausias ir giliausias yra dabartinė Kaspijos jūra.

 

Bėgant geologiniam laikui, Kaspijos jūra patyrė nemažai pokyčių: jos lygis svyravo priklausomai nuo klimato, kritulių kiekio ir į ją įtekančių upių vandens. Ledynmečių periodais, kai ledynai dengė dideles šiaurines teritorijas, į Kaspiją įtekėdavo daugiau upių, o jos plotas ir lygis gerokai padidėdavo. Atšilimo periodais vanduo garuodavo ir jūra traukdavosi. Dėl šios istorijos, Kaspijos jūros vanduo yra sūrus, tačiau mažiau sūrus nei vandenynų vanduo – jo druskingumas siekia apie 1,2–1,3 %, kai Viduržemio jūros druskingumas yra apie 3,8 %. Šiaurinė dalis, į kurią įteka Volga, yra ypač gėla.

 

Kaspijos jūra užima maždaug 371 000 kvadratinių kilometrų plotą, o jos ilgis siekia apie 1 200 km, plotis – iki 450 km. Maksimalus gylis yra pietinėje dalyje ir siekia 1 025 metrus, todėl tai yra trečias giliausias ežeras pasaulyje (po Baikalo ir Tanganikos). Kaspijos jūros lygis nuolat kinta, kas dešimtmečius stebimi reikšmingi pakilimai ir nusileidimai. Šiuos svyravimus lemia klimato pokyčiai, upių, ypač Volgos, vandens srautas ir žmogaus ūkinė veikla. Pavyzdžiui, XX a. jūros lygis krito beveik 3 metrais, o vėliau vėl kilo.

Volgos upės delta (žemėlapis).

 

GEOPOLITINĖ IR EKOLOGINĖ KASPIJOS JŪROS PADĖTIS ŠIANDIEN

 

Kaspijos jūrą skalauja net penkių valstybių krantai: Rusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Irano ir Azerbaidžano. Šios šalys nuolat derasi dėl jūros statuso ir išteklių pasidalijimo, kas yra sudėtingas geopolitinis klausimas.

 

Kaspijos jūra pasižymi turtinga ir unikalia biologine įvairove. Ji yra namai didžiausiai pasaulyje eršketinių žuvų populiacijai, kurios garsėja savo ikrais – juodaisiais ikrais. Tačiau dėl pergaudymo ir brakonieriavimo eršketinių žuvų populiacija drastiškai sumažėjo. Be to, Kaspijoje gyvena endeminiai gyvūnai, tokie kaip Kaspijos ruonis, kuris yra vienintelis ruonis, gyvenantis uždarame vandens telkinyje.

 

Kaspijos jūros dugnas ir pakrantės regionai yra be galo turtingi angliavandenilių ištekliais, t. y. nafta ir gamtinėmis dujomis. Šių išteklių gavyba ir transportavimas yra vienas iš pagrindinių geopolitinių interesų regiono šalims ir tarptautinėms korporacijoms.

 

Kaspijos jūra yra gyvas, dinamiškas gamtos reiškinys, kuris nuolat keičiasi ir kelia naujų iššūkių. Jos unikalus ekosistemos statusas, geologinė praeitis ir didžiuliai gamtiniai ištekliai daro ją vienu svarbiausių ir įdomiausių vandens telkinių Žemėje. Mokslininkai toliau stebi jos vandens lygio svyravimus, klimato kaitos poveikį ir bando sukurti tvaraus išteklių valdymo strategijas, siekiant išsaugoti šią nepakartojamą gamtos dovaną ateities kartoms. Nuolatinės diskusijos tarp pakrantės valstybių dėl jūros teisinio statuso (ar tai jūra, ar ežeras, o tai lemia išteklių pasidalijimo principus) ir toliau lieka svarbiu geopolitiniu klausimu, tiesiogiai veikiančiu regiono stabilumą.

Gyvenimas prie Kaspijos jūros.

Gyvenimas prie Kaspijos jūros.

Smarkiai vystoma naftos ir dujų gamyba.

Azerbaidžano sostinė Baku išeina į Kaspijos jūrą.

 

ĮVAIRIOS ĮDOMYBĖS APIE KASPIJOS JŪRĄ

 

Apie pavadinimo kilmę

 

Kaspijos jūra per šimtmečius turėjo daugybę pavadinimų, atspindinčių jos svarbą skirtingoms civilizacijoms ir tautoms, kurios gyveno jos pakrantėse. Dabartinis pavadinimas „Kaspijos“ kildinamas iš senovinės kaspių genties, kuri gyveno į vakarus nuo jūros. Tačiau istoriniuose šaltiniuose ją galima rasti ir kaip Chazarų jūrą (pagal Chazarų kaganatą), Gurganų jūrą, Mazandarano jūrą (pagal Irano provincijas), arba Volgos jūrą (pagal didžiausią į ją įtekančią upę). Rusai ją kartais vadino Chvalynsko jūra, o arabai – Bahr al-Qazvin (Kasvino jūra). Ši pavadinimų gausa rodo, kad Kaspija visais laikais buvo daugelio kultūrų kryžkelė, o jos svarba prekybai ir migracijai buvo milžiniška.

 

Dar šis tas apie biologiją ir ekosistemą

 

Tai, kad Kaspijos jūra yra uždaras, nesusijęs su vandenynu telkinys, turėjo dramatišką įtaką jos gyvūnijai. Per milijonus metų, kai jūra tapo izoliuota, joje gyvenę organizmai evoliucionavo unikaliai. Be jau minėto Kaspijos ruonio, kuris yra vienintelė ruonių rūšis, gyvenanti gėloje/sūrioje uždaroje aplinkoje, Kaspijoje gyvena daugybė endeminių žuvų ir bestuburių. Dėl šios izoliacijos susiformavo unikalios rūšys, prisitaikiusios prie specifinių Kaspijos druskingumo ir temperatūros sąlygų. Deja, ta pati izoliacija daro šią ekosistemą itin pažeidžiamą taršai ir klimato kaitai.

 

Apie dykumų pelenus

 

Be naftos ir gamtinių dujų, Kaspijos jūros dugnas ir jos pakrantės yra turtingos ir kitais, mažiau žinomais ištekliais. Vienas iš jų – dykumų pelenai (angl. soda ash), kurie susidaro iš druskų nuosėdų ir yra svarbūs stiklo, popieriaus ir ploviklių gamyboje. Šie ištekliai, ypač Kazachstano pusėje, yra eksploatuojami ir prisideda prie regiono ekonomikos. Taip pat kai kuriose pakrantėse aptinkama ir kitų mineralinių druskų, kurios yra svarbios pramonėje.

 

Volgos reikšmė ir istoriniai prekybos keliai

 

Kaspijos jūra ir į ją įtekanti Volga atliko itin svarbų vaidmenį Rusijos istorijoje. Volgos delta, esanti Kaspijos jūros šiaurėje, per šimtmečius buvo pagrindinis prekybos kelias, jungiantis Skandinaviją ir Rytų Europą su Vidurine Azija ir Persija. Būtent per Kaspijos jūrą ėjo senoviniai prekybos keliai, kuriais buvo gabenami prieskoniai, šilkas, kailiai ir kiti vertingi produktai. Astrachanės miestas, įsikūręs Volgos deltoje, tapo svarbiu prekybos centru ir vartais į Kaspijos regioną, lėmusių didelę Rusijos imperijos plėtrą ir įtaką.

 

Kaspijos jūroje būna cunamiai

 

Kaspijos jūra yra patyrusi ne tik žmogaus veiklos sukeltus pokyčius, bet ir natūralias katastrofas. Vienas iš mažiau žinomų, bet reikšmingų įvykių buvo didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis, įvykęs 2000 metais. Nors Kaspija nėra atviras vandenynas, tektoninis aktyvumas regione gali sukelti galingus povandeninius drebėjimus. Šis 2000 m. įvykis sukėlė cunamio bangą, kuri paveikė kranto linijas, nors ir nebuvo tokia destruktyvi kaip Ramiojo vandenyno cunamiai. Šie įvykiai primena, kad Kaspija yra geologiškai aktyvioje zonoje, o jos unikalumas apima ir potencialias gamtos stichijas.

 

Apie Kaspijos „sūdytus“ laivus

 

Kaspijos jūros druskingumas, nors ir mažesnis nei vandenynų, vis tiek yra pakankamas, kad turėtų įtakos čia plaukiojantiems laivams. Praeityje, siekiant apsaugoti laivų korpusus nuo korozijos, kurią sukelia druskingas vanduo ir specifinės Kaspijos sąlygos, kai kurie laivai, skirti plaukioti tik šioje jūroje, buvo statomi iš specialiai apdorotos medienos arba dengiami ypatingomis dervomis. Be to, ilgainiui, dalis laivų, nuskendusių Kaspijos jūroje, dėl didelio druskų kiekio ir deguonies trūkumo giliau esančiuose sluoksniuose, išliko nepaprastai gerai konservuoti, beveik tarsi „sūdyti“ milžiniškame gamtos marinate. Tai sukuria unikalias sąlygas povandeninei archeologijai.

 

Mįslingos dujų išskyros ir purvo vulkanai

 

Kaspijos jūros dugnas yra geologiškai labai aktyvus. Vienas iš mažiau žinomų reiškinių yra dujų išskyros ir povandeniniai purvo vulkanai. Šie vulkanai, skirtingai nuo lavą spjaudančių ugnikalnių, išmeta purvą, metaną ir kitas dujas. Tai sukuria mįslingus ir kartais net pavojingus reikalus. Iš jūros dugno burbuliuojančios metano dujos gali pasiekti paviršių, sukurdamos „verdantį“ vandens efektą ir netgi užsidegti, jei ore yra pakankama dujų koncentracija ir šaltinis. Šie reiškiniai yra svarbūs mokslininkams, tiriantiems Žemės plutos procesus ir angliavandenilių susidarymą.

 

Kaspijos „Monstrai“ ir folkloras

 

Nepaisant to, kad Kaspijos jūra yra uždaras telkinys, ji turi savo legendų ir mitų. Vietos gyventojų folklore egzistuoja pasakojimai apie milžiniškus, nepažįstamus jūros gyvūnus – savotiškus „Kaspijos monstrus“, kurie slepiasi giliuose vandenyse. Nors mokslinių įrodymų nėra, šios legendos greičiausiai kilo iš susidūrimų su didelėmis eršketų rūšimis (kurios gali užaugti iki kelių metrų ilgio) arba tiesiog iš žmogaus baimės prieš didelę, nepažintą vandens stichiją. Šios istorijos atspindi kultūrinį ryšį tarp vietinių bendruomenių ir jų unikalios aplinkos.

 

Kaspijos jūra ir Marsas

 

Įdomus, nors ir netiesioginis, faktas yra tai, kad Kaspijos jūros vandens lygio svyravimai ir jos geologinė istorija yra naudojami kaip modelis Marsui tyrinėti. Mokslininkai, analizuojantys Marse esančių senovinių ežerų ir jūrų baseinų pokyčius bei galimą vandens išgaravimą, dažnai remiasi Kaspijos jūros geologine ir klimato istorija. Kaspijos jūros baseino geologiniai įrašai ir jos reakcija į klimato pokyčius per milijonus metų suteikia vertingų įžvalgų, kaip vandens telkiniai gali evoliucionuoti ir išnykti kitose planetose. Tai leidžia geriau suprasti potencialias gyvybės sąlygas už Žemės ribų.

 

Tai tiek šįkart!

 

Maištinga Siela