Tomasz
Jedrowski (g. 1985 m.) yra lenkų ir britų rašytojas, gimęs
Vokietijoje, užaugęs Lenkijoje ir vėliau persikėlęs gyventi į Jungtinę
Karalystę, kur studijavo teisę Kembridžo universitete ir dirbo teisininku. Jo
debiutinis romanas „Plaukti tamsoje“ sulaukė didelio tarptautinio pripažinimo
ir iš karto įtvirtino jį kaip svarbų balsą šiuolaikinėje LGBTQ+ literatūroje.
Jedrowskio kūrybai būdingas jautrus ir poetiškas stilius, gilinimasis į
psichologinius personažų portretus bei sudėtingas istorinio konteksto ir
asmeninių patirčių persipynimas.
„Plaukti tamsoje“
(angl. „Swimming in the Dark“, 2020 m.) – tai jaudinantis ir intymus romanas,
kurio veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje Lenkijoje, prieš pat komunizmo
žlugimą. Knyga pasakoja apie du jaunus vyrus, Liudviką ir Janušą, kurie
susipažįsta vasaros stovykloje ir įsimyli. Jų santykiai plėtojasi fone, kurį
žymi politinis nestabilumas, represijos ir griežta visuomenės kontrolė. Romane
persipina aistra, meilė, intelektualiniai debatai ir moralinės dilemos, su
kuriomis susiduria Liudvikas, bandydamas išsaugoti savo autentiškumą ir meilę
Janušui diktatūrinės sistemos gniaužtuose. Tai melancholiška, bet kartu vilties
kupina istorija apie asmeninę laisvę, prisitaikymą ir atsparumą nepalankiomis
aplinkybėmis.
Pirmiausia, knyga yra
ryškus ir jautrus homoseksualios meilės portretas šalyje, kurioje
homoseksualumas buvo tabu ir dažnai stigmatizuojamas. Liudviko ir Janušo
santykiai vystosi slaptai, kupini baimės būti atskleistiems ir susidurti su
visuomenės pasmerkimu ar net represijomis. Tai pabrėžia slaptumo ir paslapties
temą, kuri yra ypač aktuali LGBTQ+ asmenims, gyvenantiems represyviose ar
netolerantiškose visuomenėse. Autorius meistriškai atskleidžia intymius,
seksualinius ir emocinius dviejų vyrų ryšius, normalizuodamas homoseksualią
meilę ir parodant jos universalumą bei sudėtingumą.
Antra, romanas gilinasi į
tapatybės ir autentiškumo paieškas ekstremaliomis sąlygomis. Liudvikas,
pagrindinis veikėjas, nuolat susiduria su dilema: ar prisitaikyti prie sistemos
ir visuomenės lūkesčių, slepiant savo tikrąją tapatybę ir seksualumą, ar rizikuoti
viskuo dėl autentiškumo ir laisvės. Šis konfliktas atspindi daugelio LGBTQ+
asmenų, ypač gyvenusių autoritariniuose režimuose ar nepriimančiose kultūrose,
patirtis. Knyga kelia klausimą, kas yra tikroji laisvė – ar tai politinė
laisvė, ar asmeninė laisvė būti savimi, nepaisant pasekmių.
Trečia, Jedrowski romanas
tyrinėja politinės ir asmeninės laisvės sąsajas. Komunistinė Lenkija yra puikus
fonas nagrinėti, kaip totalitarinis režimas bando kontroliuoti ne tik piliečių
politinius įsitikinimus, bet ir jų asmeninį gyvenimą, įskaitant seksualumą.
Homoseksualumas tampa ne tik asmeniniu, bet ir politiniu veiksmu, o gėjų
santykiai – pasipriešinimo ir nepaklusnumo forma. Knyga rodo, kad kova už
asmeninę laisvę ir tapatybę gali būti tokia pat svarbi, kaip ir kova už
politines teises.
Susan
Sellers (g. 1956 m.) yra britų romanistė, poetė ir
mokslininkė, geriausiai žinoma dėl savo darbų apie XX amžiaus modernistines
rašytojas, ypač Virginiją Woolf. Ji yra Lankasterio universiteto šiuolaikinės
literatūros profesorė emeritė ir viena iš Virginijos Woolf leidimo „The
Cambridge Edition of the Works of Virginia Woolf“ redaktorių. Sellers kūrybai
būdingas gilus psichoanalitinis požiūris, dėmesys moterų gyvenimams, menui ir
kūrybai bei dažnai naudojami eksperimentiniai pasakojimo metodai. Jos patirtis
tyrinėjant Virginijos Woolf gyvenimą ir kūrybą akivaizdžiai persipina su jos
literatūrine kūryba.
„Vanesa ir Virdžinija“
(angl. „Vanessa and Virginia“, 2008 m.) yra Susan Sellers romanas, kuris
gilinasi į sudėtingus ir aistringus dviejų seserų – garsiosios rašytojos
Virginijos Woolf ir talentingos tapytojos Vanesos Bell – santykius. Nors abi
seserys buvo nepaprastai artimos ir vėliau tapo žymios Bloomsbury grupės (angl.
Bloomsbury Group) narės, jų ryšį lydėjo ir didžiulė meilė, ir konkurencija,
pavydas bei savitas pasitikėjimo trūkumas. Romanas pasakojamas iš Vanesos
perspektyvos, leidžiančios skaitytojui pažvelgti į Virginiją per mylinčios, bet
kartu ir kenčiančios sesers akis. Sellers meistriškai atkuria XX amžiaus
pradžios Londono intelektualinį ir meninį klimatą, gilindamasi į seserų vidinį
pasaulį, kūrybinius procesus, jų santykius su šeima, draugais ir meilužiais.
Tai knyga apie meną, psichologiją, šeimos ryšius ir nepaprastų moterų likimus.
Romane „Vanesa ir
Virdžinija“ LGBTQ+ temos yra neatsiejama pasakojimo dalis, atspindinti istorinį
Bloomsbury grupės kontekstą ir pačių seserų bei jų aplinkos žmonių sudėtingą
seksualinį gyvenimą:
Pirmiausia, romanas
neginčijamai nagrinėja Virginijos Woolf biseksualumą ir jos intymius santykius
su moterimis, ypač su rašytoja Vita Sackville-West. Nors romanas pasakojamas
Vanesos akimis, per jos stebėjimus ir jausmus išryškėja Virginijos nekonvencinė
seksualinė orientacija ir jos poreikis tyrinėti meilę už tradicinių normų ribų.
Sellers pabrėžia, kaip Virginijos biseksualumas paveikė jos asmeninį gyvenimą,
kūrybą ir santykius su aplinka.
Antra, knyga atskleidžia
Bloomsbury grupės atvirumą ir eksperimentavimą su seksualumu bei santykiais. Ši
menininkų ir intelektualų grupė buvo žinoma dėl savo liberalių pažiūrų į meilę,
santuoką ir seksualinę tapatybę. Romane pavaizduojami daugybė veikėjų, kurie
praktikuoja atvirus santykius, poliamoriją ir homoseksualius ryšius, kas
anuomet buvo radikalu ir dažnai smerkta. Vanesos ir Virginijos draugų rate buvo
daug atvirai homoseksualių ar biseksualių asmenų, tokių kaip Lyttonas Strachey,
Johnas Maynardas Keynesas ir Dora Carrington. Ši aplinka suteikė erdvę, kurioje
seserys galėjo laisviau tyrinėti savo tapatybę ir jausmus, nors ir vis dar
susidurdamos su visuomenės spaudimu.
Trečia, romanas taip pat
nagrinėja seserų tarpusavio santykių sudėtingumą ir intensyvumą, kurie kartais
peržengia tradicinių seserų ryšių ribas ir įgyja savotišką erotinį atspalvį.
Nors tai nėra tiesioginis homoseksualumas, knyga tyrinėja ribas tarp meilės,
obsesijos, pavydo ir intymumo, kurie gali būti universalūs, tačiau LGBTQ+
kontekste įgyja papildomų prasmių, susijusių su tapatybės paieškomis ir normų
laužymu. Vanesos ir Virginijos ryšys yra nuolatinė kova tarp artumo ir atstumo,
meilės ir konkurencijos, atspindinti sudėtingas emocines dinamikas, būdingas
bet kokiems giliems žmogiškiems santykiams.
Pierre'as
Szalowski (g. 1965 m.) – tai prancūzų kilmės Kanados rašytojas,
scenaristas ir režisierius, gyvenantis Monrealyje, Kvebeke. Jo kūrybai būdingas
jautrumas, humoras ir gilus žmogiškųjų santykių nagrinėjimas. Szalowski dažnai
tyrinėja kasdienio gyvenimo detales ir tai, kaip, rodos, nereikšmingi įvykiai
gali pakeisti žmonių likimus. Jo darbai neretai apima vaikystės prisiminimus,
šeimos ryšius ir egzistencinius klausimus, pateikiamus su tam tikra
melancholija, bet kartu ir vilties spinduliu.
„Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją“
(pranc. „Le froid modifie la trajectoire des poissons“, 2008 m.) yra vienas
žinomiausių Pierre'o Szalowski romanų, pelnęs skaitytojų simpatijas visame
pasaulyje. Tai poetiškas ir jautrus pasakojimas, perteikiamas devynerių metų
mergaitės Miko (Mika) akimis. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje
Monrealyje, kai miestą sukausto rekordinis šaltis, ir Miko motina paskelbia
„žiemos miego“ režimą – ištisas dienas, o gal ir savaites, niekas neišeis iš
namų. Tokiomis sąlygomis šeimos nariai – motina, tėvas, senelis, Miko ir jos
vyresnysis brolis – priversti iš naujo pažinti vienas kitą, išmokti bendrauti
ir susidurti su savo paslaptimis bei nuogąstavimais. Nors iš pirmo žvilgsnio
knyga atrodo kaip lengvas pasakojimas apie vaikystę, ji gilinasi į sudėtingas
temas: šeimos santykių trapumą, vienatvę, praradimą ir meilės paieškas
ekstremaliomis sąlygomis.
Nors romanas „Šaltis
keičia žuvyčių trajektoriją“ nėra tiesiogiai orientuotas į LGBTQ+ temas ir
neskiria joms pagrindinio dėmesio, jame galima įžvelgti subtilių užuominų ir
interpretacijų, susijusių su platesne kitoniškumo, priėmimo ir tapatybės
tematika, kuri dažnai rezonuoja su LGBTQ+ patirtimis.
Viena iš galimų
interpretacijų susijusi su paslaptimis ir slaptumu, kuriuos saugo kiekvienas
šeimos narys, įskaitant Miko vyresnįjį brolį. Knyga atskleidžia, kaip žmonės
slepia dalį savęs nuo artimųjų, o šaltis ir izoliacija priverčia šias paslaptis
iškilti į paviršių. Tai gali būti siejama su LGBTQ+ asmenų patirtimi slėpti
savo seksualinę orientaciją ar tapatybę baiminantis atstūmimo ar nesupratimo.
Brolio asmenybėje ir jo uždarume galima įžvelgti užuominas į galimus vidinius
konfliktus ar neatrastą tapatybę, kuri kol kas lieka neįvardinta.
Taip pat, romanas
nagrinėja skirtingų individualybių bendrabūvį uždaroje erdvėje. Kiekvienas
šeimos narys yra unikalus, turi savo keistenybių, baimių ir troškimų. Šaltis
išryškina šiuos skirtumus, tačiau kartu verčia ieškoti būdų priimti vieniems
kitus tokius, kokie jie yra. Ši tolerancijos ir priėmimo tema, nors ir
universali, yra ypač svarbi LGBTQ+ bendruomenei, kuri dažnai susiduria su
visuomenės nepriėmimu. Knyga pabrėžia, kad net ir keisčiausiose aplinkybėse
meilė ir empatija gali padėti įveikti barjerus ir sukurti gilų ryšį, nepaisant
individualių skirtumų.
Nors Szalowski romane
nėra atvirai pavaizduotų LGBTQ+ veikėjų ar siužeto linijų, jame slypi gilesnės
temos apie žmogiškosios prigimties įvairovę, vienatvę pasaulyje, kuriame
jautiesi kitoks, ir meilės bei supratimo paieškas. Šios universalios temos gali
būti stipriai susijusios su LGBTQ+ asmenų patirtimis, kurie dažnai naviguoja
visuomenėje, kurioje jiems tenka rasti savo balsą ir vietą.
Paul
Russell (g. 1956 m.) yra amerikiečių rašytojas ir menininkas,
žinomas dėl savo romanų, esė ir kritinių darbų. Jo kūryba dažnai nagrinėja
tapatybės, seksualumo ir kultūros temas, o ypač daug dėmesio skiriama LGBTQ+
bendruomenės patirtims ir atstovavimui. Russellas yra atvirai gėjus, ir jo
asmeninė patirtis bei įžvalgos stipriai veikia jo literatūrinį bei istorinį
tyrimą. Jis yra parašęs keletą romanų, iš kurių žinomiausi yra „The Salt Point“
ir „The Coming Storm“, tačiau jo negrožinė literatūra, ypač susijusi su LGBTQ+
istorija, sulaukė didelio pripažinimo.
Knyga „100 įtakingiausių homoseksualistų ir
lesbiečių pasaulio istorijoje“ (angl. „100 Cheeks: A Guide to the Most
Influential Homosexuals and Lesbians in History“, išleista 2002 m.) yra
neabejotinai vienas svarbiausių Pauliaus Russello darbų. Tai išsamus ir
provokuojantis leidinys, siekiantis prikelti iš užmaršties arba iš naujo
interpretuoti daugelio garsių istorinių asmenybių gyvenimus, atskleidžiant jų
homoseksualią arba biseksualią orientaciją. Russellas, remdamasis istoriniais
šaltiniais, biografijomis, laiškais ir kitais dokumentais, stengiasi užpildyti
spragas tradicinėje istorijos naracijoje, kuri dažnai nutyli arba
marginalizuoja LGBTQ+ asmenų indėlį.
Šiame veikale Paulius
Russellas pristato platų spektrą įvairių sričių asmenybių – nuo menininkų,
rašytojų, filosofų ir mokslininkų iki politikų, karvedžių ir monarchų. Knygoje
aptinkami tiek senovės Graikijos ir Romos veikėjai, kaip Sapfo, Aleksandras Didysis
ar imperatorius Hadrianas, tiek Renesanso genijai, tokie kaip Leonardas da
Vinčis ir Mikelandželas, taip pat garsūs moderniųjų laikų menininkai ir
intelektualai, kaip Oscaras Wilde'as, Virginia Woolf, Jamesas Baldwinas ar
Susan Sontag. Autorius kiekvieną asmenybę aprašo glausta, bet informatyvia esė,
kurioje pateikiami svarbiausi biografiniai faktai ir, svarbiausia, įrodymai
arba argumentai, pagrindžiantys jų LGBTQ+ tapatybę, bei jų indėlio į pasaulio
kultūrą, mokslą ar politiką analizė.
Knygos sąsajos su LGBTQ+
temomis yra akivaizdžios ir esminės. Visų pirma, pati knyga yra ryškus bandymas
atskirti LGBTQ+ istoriją nuo heteronormatyvinės perspektyvos, kurioje
homoseksualumas dažnai būdavo ignoruojamas, slopinamas ar kriminalizuojamas. Russellas
siekia parodyti, kad LGBTQ+ asmenys visais laikais buvo neatsiejama visuomenės
dalis ir padarė didžiulį, nors ir dažnai neįvertintą, indėlį į civilizacijos
raidą. Antra, knyga padeda kovoti su stereotipais ir stigmomis, rodydama, kad
homoseksualumas nėra šiuolaikinis reiškinys ar nuokrypis, bet natūrali
žmogiškosios įvairovės dalis, pasireiškusi per visą istoriją. Trečia, ji
tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis ir tapatybės stiprinimo priemonė šiuolaikinei
LGBTQ+ bendruomenei, suteikdama galimybę pamatyti save per galingų ir įtakingų
pirmtakų prizmę. Per šią knygą Russellas ne tik informuoja, bet ir suteikia
balsą ir matomumą tiems, kurių istorijos buvo ilgai nutylėtos, pabrėždamas jų
gebėjimą kurti, vadovauti ir keisti pasaulį, nepaisant socialinių kliūčių.
Patti Smith
(tikrasis vardas Patricia Lee Smith) – tai garsi amerikiečių dainininkė, dainų
autorė, poetė, menininkė ir rašytoja, dažnai tituluojama „pankroko poete“. Jos
kūryba, apimanti muziką, poeziją ir prozą, išsiskiria gilumu, dvasiniu
ieškojimu ir atvirumu.
Knyga „Tiesiog vaikai“
(angl. „Just Kids“) yra Patti Smith memuarai, kuriuose ji pasakoja apie savo
jaunystę Niujorke septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, taip pat apie
intensyvius ir kūrybingus santykius su fotografu Robertu Mapplethorpe‘u. Nors
knyga tiesiogiai neakcentuoja LGBTQ+ temų, jos sąsajos su jomis yra
akivaizdžios ir daugialypės.
Šios sąsajos pirmiausia
kyla iš paties Roberto Mapplethorpe'o asmenybės, kuris buvo atvirai
homoseksualus menininkas. Knygoje detaliai aprašomi jų sudėtingi santykiai,
prasidėję kaip romantiški, vėliau peraugę į gilią platonišką draugystę ir
kūrybinę partnerystę. Smith nuoširdžiai kalba apie Mapplethorpe'o
homoseksualumą, jo vidinius ieškojimus, ryšius su kitais vyrais ir jo meno,
dažnai tyrinėjusio homoerotines temas, prigimtį.
Be to, knyga ryškiai
piešia Niujorko menininkų ir intelektualų bendruomenės paveikslą to meto,
kurioje LGBTQ+ žmonės sudarė svarbią ir matomą dalį. „Chelsea“ viešbutis,
kuriame gyveno Smith ir Mapplethorpe'as, buvo prieglobstis daugybei skirtingų
asmenybių, įskaitant nemažai homoseksualių menininkų, rašytojų ir muzikantų.
Nors Smith tiesiogiai neaptaria LGBTQ+ teisių judėjimo, jos pasakojimas
atspindi laisvesnę ir atviresnę aplinką, kurioje LGBTQ+ tapatybės galėjo būti
labiau išreikštos, nors ir vis dar susiduriant su visuomenės normomis.
„Tiesiog vaikai“ taip pat
plačiai nagrinėja meilės, draugystės ir prisirišimo formas, kurios peržengia
tradicines ribas. Smith ir Mapplethorpe'o santykiai parodo, kad meilė gali būti
įvairi ir sudėtinga, neapsiribojanti vien heteroseksualiomis normomis. Knyga
kalba apie sielos draugystę, abipusį palaikymą ir meninę sinergiją, nepaisant
skirtingų seksualinių orientacijų. Galiausiai, Mapplethorpe'o darbai dažnai
provokavo diskusijas dėl savo atviro homoseksualumo ir erotikos. „Tiesiog
vaikai“ netiesiogiai pabrėžia meninės išraiškos laisvės svarbą, leidžiančią
menininkams tyrinėti ir atspindėti visas žmogiškosios patirties puses,
įskaitant ir tas, kurios anksčiau buvo laikomos tabu.
Apibendrinant, „Tiesiog
vaikai“ nėra knyga, skirta tik LGBTQ+ teisėms ar judėjimui, tačiau tai yra
jautrus ir gilus pasakojimas, persmelktas LGBTQ+ tematikos per Patti Smith ir
Roberto Mapplethorpe'o santykių prizmę. Ji atskleidžia, kaip LGBTQ+ tapatybės
ir santykiai buvo įausti į Niujorko meno scenos audinį ir kaip meilė bei kūryba
gali peržengti tradicines normas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą