6 dalis. LGBTQ knygos lietuviškai: Patricia Duncker, Ocean Vuong, Michael Cunningham, Madeline Miller, Linas Jegelevičius

Patricia Duncker (g. 1951 m.) yra britų romanistė ir akademikė, gimusi Jamaikoje, tačiau didžiąją dalį savo gyvenimo praleidusi Anglijoje. Jos išsilavinimas apima anglų literatūros studijas Kembridžo ir Oksfordo universitetuose, o vėliau ji dėstė literatūrą ir kūrybinį rašymą įvairiuose universitetuose, įskaitant Mančesterio universitetą, kuriame yra šiuolaikinės literatūros profesorė emeritė. Duncker kūryba pasižymi intelektualumu, žaidimu su literatūrinėmis konvencijomis ir giliu žvilgsniu į tapatybės, sekso, proto ir kalbos temas. Ji dažnai naudoja intertekstualumą, dialogą su filosofais ir kitais rašytojais, kurdama sudėtingus ir provokuojančius pasakojimus.

Romanas „Haliucinuojantis Foucault“ (angl. „Hallucinating Foucault“, 1996 m.) yra vienas garsiausių Patricios Duncker kūrinių, pelnęs Dillons First Fiction Award ir McKitterick Prize apdovanojimus. Tai iš esmės postmodernus „literatūrinis trileris“, pasakojantis apie neįvardytą Kembridžo universiteto doktorantą, kuris tampa maniakiškai apsėstas savo tyrimo objekto – ekscentriško ir galimai bepročio prancūzų rašytojo Pauliaus Michelio. Laiškų, dienoraščių ištraukų ir stebėjimų pavidalu knyga seka pasakotojo kelionę į Prancūziją, kur jis bando išgelbėti Michelį iš psichiatrijos ligoninės, vis labiau įsitraukdamas į keistą ir intymų santykį su savo herojumi, kurio gyvenimas ir kūryba persipina su filosofo Michelio Foucault idėjomis.

„Haliucinuojantis Foucault“ romane LGBTQ temos yra esminės ir nuolat besikartojančios, formuojančios tiek siužetą, tiek pagrindinių veikėjų tapatybes. Visų pirma, paties Pauliaus Michelio homoseksualumas yra centrinė jo asmenybės ir kūrybos ašis. Pasakotojas, tyrinėdamas Michelio darbus, suvokia, kad šio rašytojo požiūris į šeimą, visuomenę, heteroseksualią meilę ir politiką visada buvo „autsaiderio“, gėjaus, pozicija. Tai atsispindi ir paties Michelio santykyje su filosofu Micheliu Foucault, kuris, nors ir nebuvo tiesiogiai susijęs su Michelio gyvenimu, jam tapo savotiška mūza ir mylimuoju skaitytoju, sukuriant įsivaizduojamą, intensyvų intelektualinį ir emocinį ryšį, peržengiantį tradicines meilės sampratas.

Antra, romanas gilinasi į seksualinio tapatumo fluidiškumą ir pažeidžiamumą. Pasakotojas, nors save ir laiko heteroseksualu, patiria stiprų fizinį ir emocinį potraukį Pauliui Micheliui, netgi įsitraukdamas į sudėtingą „meilės trikampį“ su juo ir savo mergina. Šis netikėtas potraukis gėjui Micheliui verčia pasakotoją pervertinti savo paties seksualinę orientaciją ir tapatybę, atskleisdamas, kaip lengvai ir nenuspėjamai gali kisti žmogiškasis geismas. Duncker knyga drąsiai griauna griežtus seksualumo apibrėžimus ir tyrinėja geismo, obsesijos bei intelektualinės aistros ribas, kurios dažnai peržengia socialiai priimtinas normas.

Trečia, romanas, per Foucault filosofiją ir Michelio gyvenimą, nagrinėja proto ir beprotybės, socialinės kontrolės ir laisvės temas, kurios istoriškai buvo glaudžiai susijusios su LGBTQ asmenų patirtimi. Michelio uždarymas psichiatrijos ligoninėje, galimai susijęs su jo nekonvenciniu gyvenimo būdu ir seksualumu, atspindi visuomenės bandymus kontroliuoti ir marginalizuoti tuos, kurie neatitinka normatyvinių lūkesčių. Tokiu būdu Duncker subtiliai kelia klausimus apie tai, kaip valdžios struktūros ir visuomenės normos paveikia individo tapatybę ir laisvę, ypač tuos, kurie gyvena už „normalumo“ ribų.

Oceanas Vuongas (g. 1988 m.) yra išskirtinis šiuolaikinis amerikiečių poetas, eseistas ir romanistas, gimęs Hošimino mieste, Vietname. Būdamas vos dvejų metų, kartu su šeima, kaip karo pabėgėliai, jie išvyko iš Vietnamo ir, praleidę laiką pabėgėlių stovykloje Filipinuose, galiausiai gavo prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vuongo kūrybai milžinišką įtaką padarė jo paties išgyvenimai: imigrantas, pirmasis savo šeimoje, išmokęs skaityti ir rašyti, ir atvirai save identifikuojantis kaip gėjų. Jo kūryboje, apdovanotoje daugybe prestižinių apdovanojimų, subtiliai persipina sudėtingos temos, tokios kaip atmintis, trauma, kalba, tapatybė, rasė ir seksualumas.

„Žemėje žavūs mes tik akimirką“ (angl. „On Earth We're Briefly Gorgeous“, 2019 m.) yra debiutinis ir plačiai pripažintas Oceano Vuongo romanas, parašytas laiško forma. Knyga yra jauno vietnamiečių kilmės amerikiečio, pravarde Mažas Šuo (Little Dog), intymus laiškas jo rašyti nemokančiai motinai. Šiuo laišku Mažas Šuo pasakoja apie savo šeimos istoriją, prasidėjusią dar prieš jam gimstant – su Vietnamo karo traumuojančiomis patirtimis, priklausomybėmis, smurtu ir meilės ieškojimu imigrantų bendruomenėje Konektikute. Tai gilus, poetiškas ir skausmingai nuoširdus pasakojimas, atskleidžiantis sudėtingus šeimos ryšius ir bandymą įprasminti savo išgyvenimus.

Romane „Žemėje žavūs mes tik akimirką“ LGBTQ temos yra neatsiejama pasakojimo dalis ir giliai persipina su kitomis svarbiomis temomis. Pagrindinis veikėjas Mažas Šuo nuo pat mažens suvokia esąs gėjus, ir knyga atvirai bei jautriai nagrinėja jo brendimo, tapatybės paieškų ir susitaikymo su savo seksualine orientacija procesą. Mažo Šuns patirtys atskleidžia, su kokia diskriminacija ir nesupratimu gali susidurti LGBTQ asmenys, ypač tie, kurie gyvena kultūrinės ir socialinės normos spaudime. Romane detaliai aprašomi Mažo Šuns pirmieji romantiški santykiai su Trevoru – baltu jaunuoliu, kurį jis sutinka dirbdamas tabako laukuose. Šie santykiai yra pilni aistros, skausmo ir pažeidžiamumo, atspindintys ne tik homoseksualios meilės niuansus, bet ir klasių, rasių bei priklausomybių problemas. Vuongas nebijo atvirai kalbėti apie intymumą, seksualumą ir kūniškumą, pabrėždamas jų svarbą žmogaus patirčiai. Knyga taip pat kritiškai tyrinėja tradicines vyriškumo sampratas ir stereotipus, ypač Amerikos visuomenėje, rodydama, kaip griežtos lyties ir vyriškumo normos gali slopinti tikruosius jausmus ir troškimus. Galiausiai, LGBTQ patirtys romane glaudžiai susijusios su trauma – tiek asmenine, tiek kolektyvine, patirta dėl karo, skurdo, priklausomybių ir visuomenės atstūmimo, o Mažo Šuns atvirumas savo seksualumui tampa pažeidžiamumo, bet kartu ir stiprybės bei autentiškumo išraiška.

Michaelas Cunninghamas (g. 1952 m.), Pulitzerio premijos laureatas, yra vienas žymiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų, kurio kūryba dažnai narsto sudėtingas žmogiškąsias patirtis: meilę, praradimą, tapatybę ir psichinę sveikatą. Nors jo romanuose nuolat iškyla homoseksualumo temos, pats autorius atsisako būti įvardijamas išskirtinai kaip „gėjų rašytojas“, pabrėždamas, kad jo darbai aprėpia universalias patirtis. Vis dėlto, Cunninghamas atvirai save identifikuoja kaip gėjų rašytoją, taip pat kaip baltą vyrą, viduriniosios klasės atstovą ir amerikietį, o tai natūraliai atsispindi jo kūryboje.

Vienas ryškiausių Cunninghamo kūrinių yra 1998 metais išleistas romanas „Tos valandos“ (angl. „The Hours“), už kurį jam buvo skirta prestižinė Pulitzerio premija. Pagal šią knygą 2002 metais pastatytas filmas „Valandos“, pelnęs „Oskaro“ apdovanojimą. Romano siužetas meistriškai supina trijų skirtingų moterų – rašytojos Virginijos Woolf 1923 metais, namų šeimininkės Lauros Brown 1949 metais ir šiuolaikinio Niujorko gyventojos Clarissos Vaughan – gyvenimus. Jas visas sieja sudėtingi santykiai su Virginijos Woolf romanu „Ponia Delovėj“, ir kiekviena iš jų kovoja su savo vidiniais demonais, ieškodama prasmės ir laimės per vieną lemtingą dieną.

„Tos valandos“ stipriai siejasi su LGBTQ temomis per Clarissos Vaughan ir jos artimiausių žmonių patirtis. Clarissa yra lesbietė, o jos geras draugas, poetas Richardas, su kuriuo ji palaiko gilų ir kompleksišką ryšį, serga AIDS. Romano kontekste Richardo liga ir artėjanti mirtis tampa ne tik individualios kančios, bet ir platesnio AIDS epidemijos poveikio gėjų bendruomenei simboliu. Nors Virginijos Woolf ir Lauros Brown homoseksualūs santykiai tiesiogiai neakcentuojami, knyga subtiliai tyrinėja jų vidinius konfliktus, nekonvencinius jausmus ir visuomenės normų varžančią įtaką, kuri gali būti interpretuojama platesniame LGBTQ patirčių kontekste.

Michaelo Cunninghamo romanas „Tos valandos“ yra jautrus ir įžvalgus pasakojimas, kuris per trijų skirtingų moterų gyvenimus nagrinėja universalias žmogiškąsias temas – meilę, praradimą, tapatybę ir savęs paieškas. Jame subtiliai, tačiau ryškiai įpinta LGBTQ tematika, atspindinti autoriaus asmeninę perspektyvą ir šios bendruomenės patirtis. Knyga kviečia diskutuoti apie tai, kaip kiekvienas individas atranda savo vietą pasaulyje, ypač tie, kurie jaučiasi esantys „kitokie“ ar neatitinkantys visuomenės lūkesčių, ir tokiu būdu įtraukia LGBTQ patirtis į platų ir visuotinį žmogiškosios būties naratyvą.

Madeline Miller (gimusi 1978 metais Bostonas, Masačusetsas, JAV) yra apdovanojimų pelniusi amerikiečių rašytoja, geriausiai žinoma dėl savo romanų, kuriuose naujai interpretuojami senovės graikų mitai ir epai. Baigusi Brauno universitetą (Brown University) su klasikos magistro laipsniu, ji daugiau nei dešimtmetį mokė lotynų ir graikų kalbų bei klasikos vidurinėje mokykloje. Šios žinios ir aistra antikos kultūrai leidžia jai kurti gilius, psichologiškai turtingus personažus ir pasakojimus, kurie įtraukia šiuolaikinius skaitytojus. Jos kūryba pasižymi poetine kalba, gilumu ir gebėjimu atskleisti universalias žmogiškąsias temas per mitologinių istorijų prizmę.

Madeline Miller romanas „Achilo giesmė“ (orig. „The Song of Achilles“) pirmą kartą originalo kalba pasirodė 2011 metais. Šis romanas, paremtas Homero „Iliada“, perrašo Trojos karo įvykius ir pasakoja apie legendinio graikų herojaus Achilo gyvenimą iš jo mylimojo, Patroklo, perspektyvos. Knyga aprašo Patroklo tremtį, jo ir Achilo draugystės pradžią, kuri pamažu perauga į gilią, intymią meilę, ir jų bendrą likimą, persmelktą pranašysčių, karo žiaurumo ir tragedijos. Romanas pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar „Women's Prize for Fiction“) apdovanojimą 2012 metais ir tapo pasauliniu bestseleriu.

Romano sąsajos su LGBTQ+ temomis yra itin stiprios ir esminės pasakojimui, nes knygos centre yra homoseksualių vyrų meilės istorija.

Pirmiausia, „Achilo giesmė“ yra romantiška homoseksualių vyrų meilės istorija, kurią pasakoja pats Patroklas. Nors Homero „Iliadoje“ Achilo ir Patroklo santykių prigimtis yra interpretuojama įvairiai (kaip artima draugystė ar romantiška meilė), Madeline Miller aiškiai ir nedviprasmiškai vaizduoja juos kaip įsimylėjusius partnerius. Knyga detaliai aprašo jų santykių raidą nuo vaikystės draugystės iki giliausios meilės ir intymumo, pabrėždama abipusį atsidavimą, švelnumą ir aistrą. Miller geba perteikti jų ryšio gilumą ir reikšmę, padarydama jį romano emociniu ir siužetiniu varikliu.

Antra, romanas nagrinėja homoseksualumo priėmimą ir atmetimą senovės Graikijos kontekste. Nors senovės Graikijoje homoseksualūs santykiai (ypač pederastija, t.y. santykiai tarp vyresnio vyro ir paauglio) nebuvo visiškai tabu ir turėjo tam tikrą socialinę vietą, Miller parodo ir jų sudėtingumą bei galimą visuomenės nepriėmimą, ypač kai kalbama apie lygiateisius santykius tarp dviejų suaugusių vyrų, tokių kaip Achilas ir Patroklas. Achilo motina, deivė Tetidė, nuolat niekina Patroklą ir stengiasi juos išskirti, kas atspindi ne tik motinos pavydą, bet ir tam tikrą priešiškumą, nukreiptą prieš jos sūnaus pasirinktą meilę. Tai rodo, kad net ir „atviresnėse“ kultūrose homoseksualūs santykiai galėjo susidurti su pasipriešinimu ar bandymu juos kontroliuoti.

Galiausiai, knyga normalizuoja ir humanizuoja homoseksualius santykius. Per istorinį ir mitologinį pasakojimą, Miller suteikia galimybę plačiai auditorijai pamatyti ir pajusti homoseksualios meilės grožį, tragizmą ir gilumą. Ji neprimeta šiuolaikinių etikečių, bet leidžia skaitytojams patiems išgyventi šių dviejų vyrų ryšį, suprasti jų emocijas ir iššūkius. „Achilo giesmė“ tapo vienu sėkmingiausių LGBTQ+ tematikos romanų, sujungiančiu klasikinę literatūrą su šiuolaikiniu jautrumu ir padedančiu plėsti homoseksualių istorijų matomumą populiariojoje kultūroje.

Linas Jegelevičius (gimęs 1971 m.) yra Lietuvos žurnalistas, redaktorius ir rašytojas. Jo biografija apima ne tik aktyvų darbą žiniasklaidoje, bet ir įdomias bei įvairias gyvenimo patirtis, įskaitant ilgametį gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač Majamyje ir Niujorke, kur jis dirbo įvairius darbus, tarp jų – kruiziniuose laivuose ir naktiniuose klubuose. Šios patirtys, susidūrimas su skirtingomis kultūromis ir socialinėmis realybėmis, turėjo didelę įtaką jo asmenybės formavimuisi ir kūrybai. Linas Jegelevičius yra žinomas dėl savo atviro ir drąsaus požiūrio į visuomenės problemas, o jo kūryba neretai remiasi asmeninėmis išgyvenimais, suteikdama autentiškumo ir gylio jo pasakojimams.

Lino Jegelevičiaus romanas „Nuogas prieš jus“ originalo kalba (lietuvių) pasirodė 2006 metais. Ši knyga yra išskirtinis kūrinys lietuvių literatūroje dėl savo drąsaus ir atviro asmeninės patirties nagrinėjimo, ypač liečiant homoseksualumo temą. Romanas pasakoja apie autoriaus emigranto patirtis Jungtinėse Amerikos Valstijose, jo tapatybės paieškas ir sudėtingą asmeninę kelionę susiduriant su savo seksualine orientacija.

Romano sąsajos su LGBTQ+ temomis yra itin stiprios ir tiesioginės, nes knyga atvirai narplioja pagrindinio veikėjo bandymus paneigti savo homoseksualią prigimtį. Tai yra esminis knygos siužeto ir psichologinio gylio elementas. Autorius be pagražinimų pasakoja apie vidinę kovą, kurią išgyvena personažas, susidūręs su savo seksualine orientacija visuomenėje, kuri nėra linkusi jos priimti.

Pirmiausia, romanas gilinasi į tapatybės slėpimo ir atsiskleidimo (angl. coming out) procesą. Knygoje vaizduojami personažo bandymai prisitaikyti prie heteronormatyvinių lūkesčių, jo bandymai kurti santykius su moterimis, ieškant „normalumo“ ir visuomenės priėmimo. Tai yra skausminga ir nuolatinė kova su savimi, kuri atspindi daugelio LGBTQ+ asmenų patirtį, gyvenant „dvigubą“ gyvenimą dėl visuomenės spaudimo ir baimės būti atstumtiems. Romane detaliai atskleidžiamos emocinės ir psichologinės pasekmės, kurias sukelia autentiškumo neigimas.

Antra, knyga svarbi tuo, kad ji atvirai kalba apie homoseksualumo patirtis Lietuvoje ir užsienyje 10-ojo dešimtmečio ir 2000-ųjų pradžios kontekste. Nors veiksmas vyksta ir JAV, kur autorius susidūrė su atviresne aplinka, knyga vis tiek atspindi tuometines nuostatas ir iššūkius, susijusius su homoseksualumu. Romanas prisideda prie to meto LGBTQ+ diskurso Lietuvoje, drąsiai keldamas temas, kurios tuometinėje literatūroje buvo retai liečiamos ar tiesiog ignoruojamos. Tai buvo vienas pirmųjų lietuvių autorių bandymų taip atvirai kalbėti apie asmeninę homoseksualumo patirtį.

Galiausiai, „Nuogas prieš jus“ yra ne tik asmeninė išpažintis, bet ir plati žmogiškosios prigimties, laisvės ir autentiškumo paieškų istorija. Nors romanas yra autobiografinis, jis tampa universaliu atspindžiu apie drąsą būti savimi, nepaisant visuomenės normų ir asmeninių baimių. Knyga, savo atvirumu ir jautrumu, prisidėjo prie LGBTQ+ temų matomumo lietuvių literatūroje ir skatino diskusijas apie įvairovę bei toleranciją.

Maištinga Siela