Serialas: "Saugotojai" / "The Keepers" (1 sezonas / season 1)

 Sveiki, brangūs skaitytojai,

 

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad pats geriausias visų laikų dokumentinis serialas apie kriminalą man yra „Apkaltintas žmogžudyste“ du sezonai – tas serialas toks geras, kad nuolat prie jo grįžtu apmąstyti ir taip laukiu, kad būtų pradėtas trečiasis sezonas, bet kažin ar jis apskritai bus kuriamas. Visgi to paties serialo kūrėjai, pasirodo, 2017 metais sukūrė septynių serijų kitą dokumentinę istoriją – „Saugotojai“ (angl. The Keepers), kuri nagrinėja labai seną vienuolės Cathy Cesnik neįtikėtinai painią nužudymo istoriją. Galiu drąsiai teigti, kad serialą tiesiog nežiūrėjau, o prasižiojęs prarijau, nes jis absoliučiai įtraukia nuo pat pirmosios serijos!

 

Istorija išties sudėliota labai puikiai, turint galvoje, kad pasakojama apie tokius senus įvykius, kad sudėtinga apskritai viską iš naujo po 50 metų sudėlioti į lentynas. O viskas prasidėjo nuo sesers vienuolės Cathy Cesnik (Keti Kesnik, naudosiu rašydamas anglišką variantą) 1969 metų lapkričio 7 dienos dingimo Baltimorėje. Jai tuo metu tebuvo 26 metai, o jos kūnas atrastas apleistoje vietoje tik sausio 3 dieną Launsdaune, Baltimorės priemiestyje. Įdomu tai, kad jos purvinas automobilis buvo pastatytas dar tą patį vakarą už gatvės vingio, netoli jos namų, kur ji gyveno viename kambaryje su kita vienuole seserimi Rasell. Cathy Cesnik, kurios pilnas vardas Catherine Anne Cesnik (1942-1969), kurį laiką buvo atrinkta ir išleista gyventi pasaulietinį gyvenimą ir dirbo viename iš katalikiškų mokyklų mokytoja. Po daugiau nei 50 metų jos buvusios mokinės (dabar jau garbingo amžiaus pensininkės) imasi iš naujo tirti jos nužudymo istoriją, kurią pakankamai atsainiai anuomet tyrė Baltimorės pareigūnai...

 

Iš pradžių atrodo, kad serialas detaliai narstys pačias įvairiausias Cathy nužudymo versijas, tačiau serialas netikėtai pasisuka visiškai kita linkme ir ima pasakoti paralelines istorijas, susijusias su Cathy mokykla, kurioje ji dirbo mokytoja. Patikėkite, suaugusių ir jau senstelėjusių moterų liudijimai, kai jos dar tebuvo tik pažeidžiamos mokinės, išties sukrečia. Serialas tyrinėja galimą Bažnyčios ir policijos dangstymą, siekiant nuslėpti įtarimus dėl seksualinio piktnaudžiavimo ir susijusius nužudymus. Kai kurios buvusios mokinės teigė, kad tėvas Maskell netgi parodė joms sesers Cathy kūną po jos dingimo, siekdamas jas įbauginti ir priversti tylėti. Buvusios sesers Cathy mokinės Gemma Hoskins ir Abbie Fitzgerald Schaub, nepriklausomai ėmėsi tyrimo ir surinko šokiruojančius liudijimus iš kitų aukų ir susijusių asmenų, bandydamos išspręsti paslaptį ir rasti teisingumą seseriai Cathy. Serialas parodo jų didžiules pastangas ir kliūtis, su kuriomis jos susidūrė.

 

Įdomu tai, kad tėvas A. Josephas Maskellas (gimęs 1939 m. balandžio 13 d. – miręs 2001 m. gegužės 7 d.) buvo kapelionas ir patarėjas Archbishop Keough vidurinėje mokykloje, kur mokytojavo sesuo Cathy Cesnik 1969 metais. Jis dirbo šioje visų mergaičių katalikiškoje mokykloje Baltimorėje nuo 1967 iki 1975 metų ir tvirkino daugybę mergaičių savo kabinete, vaizduodamas ginekologą, išvarinėdamas velnią ir leisdamas savo atsivestiems vyrams prievartauti nepilnametes. Tuo metu Baltimorėje katalikų kunigai buvo labai įtakingi, o Maskellis ypač buvo apsaugotas, kadangi jo brolis dirbo policijoje. Pasiskųsti ir užtraukti savo šeimai gėda prieš Baltimorės visuomenę tiesiog... tuo metu negalėjai. Pirmieji rimti kaltinimai viešai buvo pateikti tik 1992-1994 metais, kai kelios jau šeimą sukūrusios moterys ryžosi bylinėtis, tačiau jos netgi tada buvo pasmerktos visuomenės ir liko nesuprastos.

 

Baisiausia yra tai, kad katalikų Bažnyčia viską neigia. Yra išlikusių įrašų, kad tėvas Maskellas kurį laiką „gydėsi“ nuo potraukio nepilnamečiams, tačiau iš esmės jis iš vienos Baltimorės katalikiškos mokyklos buvo perkeliamas vis į kitą, stengiantis viską užglaistyti. Iš esmės visas serialas lyg ir demaskuoja beprotišką katalikų Bažnyčios sąmokslą, pateisinančią vaikų seksualinį išnaudojimą, slapstymąsi ir melagystes. Pasirodo, prieš tėvą Maskellą jau 1967 metais buvo pareikštas skundas dėl berniuko išnaudojimo, tačiau katalikų Bažnyčia tą neigia, nors pati perkėlė tuo metu kunigą į kitą mokyklą, slėpdama įkalčius ir tėvą Maskellą.

 

Paskaičiuojama, kad per tuos metus vien tik toje mokykloje tėvas išnaudojo per 30 mergaičių, o kiek dar tokių, apie kurių istorijas nė nežinoma. Kaskart, kai tėvas būdavo perkeliamas į kitą mokyklą, jis darydavo tą patį ir Bažnyčios liuciferiai (kitaip jų gi nepavadinsi, ar ne?) apie tai žinojo. Sesuo Cathy apie tai žinojo ir ketino apie tai pranešti, todėl labai tikėtina, kad tėvas Maskellas su savo sėbrais suorganizavo Cahty nužudymą.

 

Šiaip šiame be proto įtraukiame pasakojime atsiranda ir daug abejonių, ypač iš moterų liudijimų, kurios sutraumuotos ir su „striginėjančia atmintimi“ bando rekonstruoti traumuojančias patirtis. Kas iš tikrųjų nužudė Chaty taip ir nesužinome, tačiau sužinome, jog katalikų Bažnyčia visur kiša savo riebią ir bjaurią nosį, tyčia stabdydama įstatymus dėl seksualinio išnaudojimo. Serialas filmuotas 2016-2017 metais ir vis dar Baltimorėje šios aukos laikomos prietrankomis, o įstatymus vetuoja katalikų Bažnyčios paklikai. Tėvo Meskello negali nuteisti ir paskelbti jį seksualiniu tvirkintoju, nes, kai buvo pateikti kaltinimai, jis jau buvo senaties amžiaus, o, beje, dar ir 2001 metais miręs. JAV teismų absurdiškumą rodo ir gubernatoriaus Larry Hogan šaltakraujiškumas, jis vetavo įstatymo pataisas taip palikdamas aukas ir vėl ant ledo, įskaitant ir pagrindinę liudytoją Jean Hargadon Wehner, kurios istorija išties šokiruoja.

Pagal liuditojų parodymus abu šie kunigai tvirkino ir prievartavo moksleives. Kairėje – pagrindinis iniciatorius tėvas A. Joseph Maskell.

Viena iš pagrindinių liudytojų Jean Hargadon Wehner.

Cathy Cesnik

 

Teisybės nėra, nes yra interesų kovos, kol korumpuota ir įstatymais apsikarsčiusi katalikų Bažnyčia kartu su korumpuotais JAV policininkais, teisėsaugininkais gins smurtautojus, todėl turėsime tokias istorijas. Galima sakyti, kad Cathy tebuvo tik šio didžiulio tinklo auka, net neabejoju, kad būtent su ja susidorojo tėvas Maskellas ir jis tikrai veikė ne vienas. Šokiruoja ir tai, kad toje tikinčiųjų bendruomenėje, kurie su Kristaus mokymu susieti tikriausiai tiek pat, kiek aš su astronautais ar balerinomis, visgi atsiranda tokių tikrai tikinčių ir pasiryžusių kalbėti tiesą, netgi suvokiant, kad tai gali baigtis gana sudėtingai. Ypač, man regis, kai kalbama apie teisėsaugą ir nukentėjusias, yra pažeidžiamos moterys, į jas žiūrima kaip į kokias karves už aptvaro, o visuomenė, kuri perima patriarchalinį smerkimo modelį, linčiuoja jas nė nebandydami suprasti, kas, kaip ir kodėl. Kaip čia gali kaip nors išsispręsti, jeigu pati visuomenė (bent jau dalis jos) nenori pripažinti katalikų Bažnyčios piktadarybių?

 

Šiaip serialas „Saugotojai“ vienareikšmiškai yra puikus, šokiruojantis ir daug apie parodomąją JAV visuomenę pasakantis dokumentinis serialas. Labai rekomenduoju sukrečiančių istorijų gerbėjams. Pasirodę „Saugotojai“ iš esmės padarė visuotinį poveikį, nes paskatino aukas prabilti. Daugybė moterų, kurios buvo tėvo Maskellio ar kitų kunigų aukos, bet tylėjo dešimtmečius, galėjo jaustis įkvėptos prabilti po to, kai seriale pamatė Jean Hargadon Wehner ir kitų aukų drąsą. Nors serialas koncentravosi į konkretų atvejį, jo poveikis išsiplėtė į platesnį aukų judėjimą. Judėjimai adidino spaudimą Bažnyčiai. Serialas išprovokavo didelį visuomenės spaudimą Baltimorės arkivyskupijai ir Katalikų Bažnyčiai apskritai, reikalaujant daugiau skaidrumo ir atskaitomybės. Po serialo pasirodymo, arkivyskupija buvo priversta viešai komentuoti kaltinimus ir netgi atnaujinti savo svetainės DUK skiltį, neigdama, kad žinojo apie Maskellio piktnaudžiavimą iki 1992 metų (nors serialas teigia priešingai). Nors Merilando gubernatorius Larry Hoganas vetavo HB 1 įstatymo projektą (dėl senaties terminų panaikinimo), serialas akivaizdžiai padidino visuomenės palaikymą tokiems teisės aktams. Jis atskleidė teisinių sistemų trūkumus, kurie trukdo aukoms siekti teisingumo, ir paskatino tolesnes pastangas pakeisti senaties terminus Merilande ir kitose JAV valstijose.

 

„Saugotojai“, sakyčiau, labai sėkmingai sugebėjo sukurti gilų emocinį ryšį tarp žiūrovų ir piktnaudžiavimo aukų. Jis ne tik pristatė faktus, bet ir parodė ilgalaikę traumą bei skausmą, kurį patiria išgyvenusieji. Serialas paskatino daugybę „interneto detektyvų“ ir paprastų žmonių patiems gilintis į bylą, dalintis informacija ir kurti teorijas socialinėje žiniasklaidoje, taip išlaikant bylą visuomenės dėmesio centre. Dokumentika padėjo humanizuoti aukas, parodydama jų ilgas ir sunkias kovas už išgijimą ir teisingumą, taip didindama visuomenės empatiją ir supratimą apie seksualinio piktnaudžiavimo aukų patirtis.

 

Nors serialas, kaip minėjau, nepateikė galutinio atsakymo, kas nužudė seserį Cathy Cesnik, jo poveikis bylos atnaujinimui, spaudimui Bažnyčiai ir visuomenės sąmoningumo didinimui apie seksualinį piktnaudžiavimą yra neginčijamas. Tai puikus pavyzdys, kaip dokumentinis pasakojimas gali paveikti realius įvykius ir prisidėti prie socialinių pokyčių, tad labai rekomenduoju įsitraukti į šią nepamirštamą istoriją, kuri, sakyčiau, pranoksta daugelį detektyvinių meninių filmų. Man „Saugotojai“ bus vienas iš tų auksinių dokumentinių serialų kaip ir „Apkaltintas žmogžudyste“.

 

Maištinga Siela