Sveiki visi,
Šiandien trumpai pakomentuosiu kino filmą „Varpelis“ (Bellflover) (2011
m.). Na, išties režisierius Ewan Glodell sukūrė beveik mėgėjišką kino filmą už
labai skurdų biudžetą, kuris neturėjo pasirodyti net kino teatruose, tačiau, „prasinešus“
per vieną kino festivalį, buvo nedelsiant pastebėtas jo darbas ir iškeltas į platesnius
auditorijų vandenis. Na, iš tikrųjų tai puikus pavyzdys, kaip taupiai ir be
milijono galima kurti neprasto turinio kiną.
„Varpelis“ – tai gėlės pavadinimu pavadintas vieno JAV miesto priemiestis,
kuriame gyvena jaunuoliai. Tai keistas pasakojimas apie jaunuolių meilę –
susitikimą ir jo pabaigą, apgaubiant keistomis apokalipsinėmis ir susinaikinimo
nuojautomis, jaunystės maksimalumu ir neatsakingu, laisvamanišku elgesiu. Iš
esmės manęs filmas nelabai sudomino, žiūrėjau kaip eilinę meilės istoriją,
kurios pabaigą jau galėjai nujausti – bus nelaiminga. Kažkaip siužete pasigedau
kažkokios įdomesnės idėjos, nors tenka pripažinti, kad režisierius turi savitą
braižą, spalvas, filmavimo manierą, kuris išskiria filmą iš kitų, tačiau
idėjine prasme filmas man paliko sausokas – neišsiskiriantis. Filmas, kaip
dabar gan populiaru, bando sužaisti realybių galimybėmis bei chronologinėmis
makalynėmis, aišku, viskas gražiai lyg ir sudėliota, smagūs ir nematyti
aktoriai atrodė gerai, ypač pats režisierius, kuris kartu ir atliko pagrindinį
vaidmenį. Pasirodo jį myli kamera.
Filmas turėtų „visai nieko“ patikti amerikietiško nepriklausomo kino mėgėjams,
sunkiau jis sulįstų pramoginio filmo gerbėjams, o šiaip, rizikuokit, gal tikrai
patiks.
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą