Filmas: "Sugrįžimas į Braidshedą" / "Brideshead Revisited"

Sveiki, 

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Sugrįžimas į Braidshedą“ (Brideshead Revisited) (2008). Tai klasikinės knygos ekranizacija, kurią rasite išverstą tuo pačiu pavadinimu ir į lietuvių kalbą. Genamas Matthew Goode puikaus ir šarmingo pasirodymo filme „Stokeriai“ (2013), nutariau daugiau pasidairyti po tamstos filmografiją ir atradau tikrai dėmesio vertų vaidmenų. Šis filmas yra vienas iš tokių, kurią galėtume vadinti kostiumine drama, bet tai kartu įdomus, keistas seksualumo šokis. Likus dešimtmečiui ar daugiau iki II Pasaulinio karo, kai Britanijoje dar dominuoja „mėlynasis kraujas“ ir dideli šuoliai tarp luomų, įsiplieskia jauno ir ambicingo dailininko jausmai aristokratų šeimai, kuri gyvena Braidshede. Nuo homoerotikos, prie tikrosios ir vienintelės meilės, nuo skurdo prie turtų, kol galiausiai viską sunaikina karas.

Vienas iš herojų sako: „norėčiau grįžti į tas vietas, kur kažkada buvau laimingas ir ką nors užkasti, kad po daugel metų, galėčiau sugrįžti ir viską patirti iš naujo.“ Taip, tai gražus, nostalgiškas filmas, pasakojantis apie laiko tėkmę, troškimus, kurie valdo žmones. Taip jau kartais nutinka, kad norai yra mūsų likimo vedliai. Šis filmas išties man paliko gerą įspūdį. Jis stilingas, gražus, turi savyje dvasios, aistros, šiek tiek beprotybės. Nors ir lėtai slenka veiksmas po veiksmo, tačiau filmas jau nuo pat pradžių žada skoningas dvi valandas su puikiu operatoriaus darbu, o per vis nuostabiausi čia yra aktoriai – kaip visada užtikrintai pasirodo Emma Thompson, kuri įkūnija Dievo atsidavusią motiną, išties puikiai atliktas vaidmuo. Puikus vyrukų duetas – talentingasis britas Ben Whishaw ir jau mano pamėgtas Matthew Goode, suvaidina puikius homoseksualus, įtikinamai aristokratiškai manieringus, tačiau tai tęsiasi tik pirmą filmo valandą, antroji skirta jau seseriai (akr. Hayley Atwell), kuri nenoromis paveržia brolio meilužį. Na, nežinau, aš vis nesiliauju žavėtis šiuo laikotarpiu. Nereikia pamiršti, kad filmas labai britiškas, jis tiesiog trykšte trykšta šios šalies tradicijomis ir etiketu, būdingu XX amžiaus pradžiai. Pritrenkiantis aktorių kolektyvas nepaliks jūsų abejingo, kaip ir filmo dekoracijos, išties režisierius pasistengė, kad aplinka trykšte trykštu to laikotarpio madomis ir prabanga.

Nors filmas kartu apie yra apie kaltę ir kokią įtaka ji padaro žmonių veiksmams, tačiau tik pabaigoje nušvinta visa juostos bambagystė – tai apie nostalgiją, nugyventus laikus, išvoktą laiką, kada atsigręžęs norisi pasakyti, kad buvau laimingas. Ir iš tikro, mes patys turime savo vietas, kada grįžtame ir pažvelgiam į nugyventas dienas, kurių niekada nebepakartosi. Jeigu mėgstate nostalgiją, tai šis filmas jums, o jei jos nekenčiate, tai šis filmas tiesiog sutvertas, kad jį pažiūrėtumėte.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela