Filmas: "Kas bijo Virdžinijos Vulf?" / "Who's Afraid of Virginia Woolf?"

Sveiki, kino gerbėjai,

Vėl dairausi į senus, klasikinius filmus ir šįkart užšokau ant amerikiečių režisieriaus Mike Nickols, kuris sukūrė tokį filmą kaip „Arčiau“ (2004), pirmąjį debiutinį darbą „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (angl. Who‘s Afraid of Virginia Woolf?) (1966), kuriame pasirodė legendiniai aktoriai, kurie pelnė už šį filmą „Oskarus“ – Elizabeth Taylor ir Sandy Dennis.

Na, filmas pastatytas pagal 1962  metais pasirodžiusią pjesę „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“, kuri greitai tapo kultine drama. Labai įdomus pavadinimas, ypač tiems, kurie yra susidūrę su Virginijos Woolf asmenybe, tačiau, deja, šiame filme, kaip ir pačioje pjesėje, apie su šia fatališko likimo rašytoja nieko bendra neturi. Filme kelis kartus dainuojama „Kas bijo Virdžinijos Vulf, Virdžinijos Vulf, Virdžinijos Vulf?“, kuri iš tikrųjų yra iš pasakos „Trys paršiukai“ paimta dainelė, kuri skamba taip: „Kas bijo didelio pikto vilko?“ – Vilkas „Woolf“ atitinka Virginijos pavardės reikšmę, tai anglų kalbos ypatybė. Filmo pabaigoje pagaliau paaiškėja, kad Marta, viena iš pagrindinių personažų, kuri jautė sūnų esant mirusį, gyveno iliuzijomis, jog jis gyvas. Jos vyras paklausia – „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ ir ji atsako, jog ji bijo, o potekstė tokia, kad ji bijo gyventi tikrovėje, atsisakius iliuzijų, visaip kaip tie paršiukai iš pasakos.

Filmas daugiau nei geras – jis iš tikrųjų puikus, nors jaučiasi, kad jis statytas pagal pjesę, tačiau laikmečio dvasia, ryškūs ir įdomūs personažai, dūžtantys likimai, iliuzijos, apgaulė, alkoholis ir cigaretės – man tai žavu. Skausmas ir juokas kine yra gražu. O šiame filme jo gana daug. Jeigu jums patiko R. Polanskio filmas „Kivirčas“, kur veiksmas ir atsiskleidžiantys veikėjai atsiveria per kelias valandas izoliuotoje erdvėje, tai šis filmas taip pat turėtų patikti. Mane sužavėjo ne tik laikmetis, pjesė, idėja, bet ir puikus aktorių kolektyvas. Ypatingai E. Taylor, su kuria vis nesusidurdavau... Patiko ir tai, kad su šiuo filmu gyvenau dvi dienas, nešiojausi jo idėjas, emocijas, koloritą, o ko dar daugiau reikia iš gero filmo? Emocijų ir sukrėtimų! Gilių, nepaviršutiniškų sukrėtimų. Kartais ir aš bijau Virdžinijos Vulf.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb:8.1

Jūsų Maištinga Siela