Sveiki,
Aha,
jau kalendorinės vasaros pabaiga. Ir kaip visada... Norėtųsi kokios nors
ceremonijos viskam įprasminti, bet kam tos ceremonijos? Vis tiek nėra laike
linijos, atkarpos, kurią galima užbrėžti ir pradėti kitką, bet metuose
ryškiausias, numatomas toks brūkšnys tikriausiai vis tiek galėtų būti paskutinė
vasaros diena.
Darbai. Nauji. Ir tie
patys. Jurginai. Gėlės. Mokiniai. Pirmokai. Kaspinai. Lietus. Saulė. Grybai. Knygos.
Arbata. Kava. Ankstyvūs rytmečiai. Ir eilėraščiai. Daug žodžių, sudėtų į rudenį
ir už rudens...
Kai suvoki,
kad vasara jau baigėsi
Rugpjūtis
yra išdavikas –
Smogia tau
tiesiai karščiu į akis
Ir netrukus
įstumia
Į rudens
siaubo kambarį.
Jame
blaškomės kaip nupeštos vištos
Po
nebeatpažįstamą vištidę.
Negi jau?
Negi dabar?
Žiūri į
kalendorių ir nesitiki,
Kad ir jis
tave išdavė. Visi iki vieno...
Negi jau ir
praėjo... vasara.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą