2014 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienis

Knyga: Donaldas Kajokas "Lapės gaudymas"




Sveiki, knygų skaitytojai,

Donaldo Kajoko pavardė man niekada neimponavo lietuvių literatūros kontekste t. y. dažnai girdėdavau jį tariant įvairiuose kontekstuose, bet nė viena knyga neateidavo į mano rankas, todėl nežinojau jo kūrybos ypatybių. Ak, kaip negražiai ir sausai pradėjau tokia eilute pasakoti apie netikėtai į mano skaitymo lauką įšokusią D. Kajoko knygą Lapės gaudymas, kuri turi dar ir raktažodinę paantraštę eseistinės užsklandėlės, kad netektų literatūros kritikams ir skaitytojams be reikalo laužyti galvos, priskiriant šį kūrinį kokiam nors literatūros žanrui bei ieškant tinkamiausio epiteto.

O aš jas tiesiog pavadinčiau filosofiniais literatūriniais etiudais. Nors Donaldas Kajokas turi išplėstą literatūrinį lauką, rašo prozą, bet labiausiai jis kol kas žinomas kaip poetas. Poeto siela niekur nedingsta Lapės gaudyme. Nors šventai tikėjau, kad pirma perskaitysiu jo knygą Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys, bet, juk žinote, kaip būna su tomis gudriomis lapėmis, važiuoji sau keliu ir įšoka tau tiesiai ant kelio, tenka kaip nors sulaikyti vairą ir išlaviruoti.

Grįžtu prie šių literatūrinių etiudų. Esu girdėjęs dejuojant, kad paskutiniu metu Lietuvoje trumpasis literatūrinis žanras mirė, niekam nebeįdomios novelės, apsakymai. Leidyklos užbombarduotos romanais arba vieninteliu iki šiol tebesančio ant bangos trumpojo žanro atstovą – esė. Lapės gaudymas visumoje taip pat galima sakyti yra esė, tačiau jų numeracija, apimtys yra pernelyg minimalistinės, išgrynintos, kad būtų priskirtos šiam žanrui. Ir visgi sieti su esė būtų galima.

Lapės gaudymą yra neabejotinai paveikusi klasikinė rytų literatūra – haiku, apie kurį šiame rinkinyje taip pat rašoma. Ir visgi didžiąją šio rinkinio šerdį sudaro filosofiniai nušvytimai, toji aiški tiesa ir išgryninta mintis tampa filosofine ekvilibristika, kuri retkarčiais priartėja netgi prie švelnaus sofizmo, kurį būtų galima pavadinti „žaidimu iš tiesos“. Neretai autorius norėdamas, kad mintis įgautų poetiškumo, estetiškumo ir vitališkumo, vingrumo ją varto, paverčia melu ir priešingai, pvz. Moralas: jeigu loši loterijoje, nustok čiulpęs durų rankeną. Žinoma, tokie „žaidimai“ kartu tampa ir savotiškos, kartais netgi melancholiško humoro jausmo išraiškos.


Rašytojas ir poetas Donaldas Kajokas.

Knygoje yra daugybę citatų, nuorodų bei aliuzijų į kitus rašytojus, istorines asmenybes bei filosofus, ypač Nyčę. Autorius perfrazuoja kai kurias jų mintis, nevengia stilizacijos, bet tokiu būdu tik praturtina Lapės gaudymą kultūriniais kontekstais. Gaila, kad skaitydamas tiesiog neturėjau pieštuko, nes atrasdavau tokių puikių filosofinių minčių, ypač apie literatūrą ir poeziją, kad ištisai būtų galima Kajoką cituoti literatūriniuose referatuose, kursiniuose, baigiamuosiuose bakalauro bei magistro darbuose. Štai apie F. Dostojevskį: Vienos F. D. minties parafrazė: jūsų žodžiuose – vien teisybė ir jokio švelnumo. Vadinasi, ir tiesos juose nėra. (p. 33)

Skaitant Lapės gaudymą, niekaip negalėjau atsikratyti tokio jausmo, lyg skaityčiau populiarią ezoterinę literatūrą, kai išrankiotos kokios nors išminčiaus citatos skrupulingai sustyguotos ir išleistos kaip gydomasis meditacinio pobūdžio rinkinys, kurį reikia atsiversti kiekvienai dienai pasigardinti. Prisipažinsiu, kad manojoje lentynoje yra keletas tokių knygų, tačiau jos dūlėja nevartomos, matyt, tiek tos tiesos tose knygose ir būta. Ir visgi D. Kajokas nesistengia kažko gydyti ir spiritizmu tikrai neužsiėminėja, nors žino ir išmano žodžio magiją. Veikiau šios užsklandėlės tai kasdieniniai pastebėjimai, virtę kažkuo daugiau nei banaliu niekalu. Kajokas rado jiems filosofinį verbalinį materijos rūbą ir sukristalizavo į Lapės gaudymą.

Ir visgi, per šias užsklandėles neįmanoma nepastebėti buitinio prado, kurį sukuria kasdieniniai pastebėjimai: išgirstas interviu per radiją, perskaityta antraštė ir pan., kurie sukelia Kajokui nevienareikšmius pamąstymus. Šie pamąstymai tampa skersiniais egzistenciniais pjūviais, kuriuose esama pačių įvairiausių socialinių jausenų – aptariami nūdienos rašytojai, skurstantys menininkai, esama politinių niuansų, religinių aspektų... Šitas visuomeninis civilizacinis verpetas iš esmės užsklandėlės ir priartina prie esė žanro, įgauna subtilaus žurnalistinės plunksnos gairių, nes užsklandėlės kasdienybėje, aktualijose ieško amžinosios tiesos, vertybių ir netgi, retsykiais atrodo, kažkokio žmogiško pateisinimo, kodėl pasaulis yra toks, koks yra. Tos tiesos ieškojimas ir yra Lapės gaudymas. O ar jūs bandėte jai sugriebti už uodegos? Nėra taip paprasta.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą