Serialas: "Svetimšalė" / "Outlander" (1 sezonas) apžvalga

Sveiki, skaitytojai,

Pagal garsios knygų serijos Diana Gabeldon „Svetimšalė“, kurią turime išsivertę ir į lietuvių kalbą, Sony Pictures kompanija sukūrė serialą „Svetimšalė“ (angl. Outlander), kuris sėkmingai įsiliejo į prašmatnių šiuo metu rodomų serialų laviną ir kažkaip atgaivino tuo romantinio ir kokybiško serialo egzistavimu, atsisakant perdėtų melodraminių niuansų. Kad serialas romantinis, todėl daug kas priskiria kaip „moterišką serialą“, drįsčiau su tuo nesutikti, nes žanras visgi, kaip ir pačios knygos, yra nevienalytės, čia rasite ir mokslinės fantastikos, ir škotų-airių-druidų folklorinių motyvų, rasite ir istorinių motyvų, o ką jau sakyti apie kostiumus ir ištisą enciklopedinį kultūros kontekstą. Tas, kas mėgsta Škotiją, atšiaurius ir kvapą gniaužiančius kalnus ir nebijo retkarčiais įsiliejančio sentimentalumo visgi brutalioje meilės istorijoje, tada šis serialas laukia Jūsų.

Pirmą kartą „Svetimšalė“ pasirodė 1991 metais (2014 metais jau 8 tomas, o tai dar ne pabaiga!) ir pasakojo apie 27 metų moterį Klerę, kuri atsitiktiniu ir magišku būdu iš 1945 metų į 1743-uosius ir ten sutinka savo ankstesnio gyvenimo mylimojo prototipą Randelą, tik šįkart jis ne toks mielas ir geras, kaip XX amžiuje. Išties istorija atrodo kiek keista, ypač tas magiškas elementas, kuris tėra vienas per visą serialą, daugiau nebėra tikrų magiškų veiksmų, vien tik prietarai, kaimo būrimai, kurie neturi įtakos realiam gyvenimui. Klerei tenka susidurti su 200 metų kultūros senumu, o tai reiškia visai kitą moters statusą visuomenėje, visai kitus išsilavinimo ir mokslo standartus. Gerai, kad Klerė įžvalgi ir daug išmano apie mediciną, tai jai padeda išlikti aštuonioliktame amžiaus Škotijoje, kur vyrauja anglų priespauda vietinėms škotų gentims. Tiesą sakant, Klerė turi progą grįžti atgal į savo laikus, tačiau ji čia jau ištekėjusi ir laiminga, bet gal ji pasirinks kažką kitą?

Kalbant apie serialo visumą, mano akimis, vietomis pasirodė gerokai ištęsta. 16 serijų turintis pirmasis sezonas tikriausiai nė nebūtų pratęstas, jeigu ne geri kritikų ir žiūrovų atsiliepimai, todėl po pertraukos serialo kūrėjai 2016 balandžio pradžioje pristatys antrąjį sezoną su 13 serijų. Nors pirmasis sezonas, Dieve, pilnas nuostabių škotiškų gamtos vaizdų, atrodo, tarsi pagražinta ir pakylėta žalioji Lietuva, iš tikrųjų turi savo serijų atskiras struktūras ir kompoziciją, pvz., vienoje serijoje Klerė su škotų Džeimiu lovoje prasivarto kone visą seriją ir lyg visiškai nieko neįvyksta – daug erotikos, patrauklių jaunų kūnų, flirto, savotiško sekso pamokėlių, o kai kada serijoje tiek daug visko – čia puola, čia įtempti anglų ir škotų pokalbiai, čia, žiūrėk, tuojau Klerė dėl savo keistokų XX amžiaus moterims būdingų manierų ir įsitikinimų bus apkaltinta ragana ir sudeginta. Žodžiu, man asmeniškai šis serialas žiūrėjosi gana sudėtingai ir ilgai, kai kada norėjosi net mesti, nes yra tikrai geresnių serialų, kur įvykis seka paskui įvykį, o įsijungęs „Svetimšalę“, pasijausdavau lyg sulėtintoje pasakojimo pasaulyje, lyg kūrėjai bandytų pritempti gumą, o gal priešingai – išgauti unikalų pasakojimo ritmą. Bet tai tikriausiai vienintelis prastas šio serialo bruožas, nes kai kada išties norėdavosi grįžti pas Klerę į tą Škotiją, pabūti su škotų „sijonuotaisiais“ ir lakstyti nuo raudonšvarkiečių.

Po paslaptingos turbulencijos per laiką, daugiau kažko netikėto ne itin ir vyksta. Charakteriai konstruojami gana nuspėjami, o įvykiai klostosi tarsi „Drąsiojoje širdyje“, ypač nuspėjami Klerės žingsniai – stoiška, aikštinga, principinga, bet bendraujanti, atlaidi, graži, tačiau dėl meilės tikriausiai padarytų bet ką, net ant kaktuso apjotų visus laukus. Tačiau ji turi paslaptį, kadangi ji iš ateities ir yra išsilavinusi, ji geba orientuotis laike, prisitaikyti ir net nuspėti kai kurių tų laikų veikėjų lemtį, netgi visos Škotijos likimą, tai daro ją tų nuspėjamų charakterių tipaže ypatinga, nes net menkai išmanąs Škotijos ir Anglijos žiūrovas, gali pasijausti nenuspėjamų įvykių apsuptyje. Džeimis, tikriausiai patraukliausias fizine prasme iš serialo vyrų ir kaip tyčia atitenka Klerei. Kaip nuspėjama. Nuspėjami ir Džeimio charakterio bruožai, poelgiai. Tačiau akivaizdi charakterių brošiūra „geriečiai“, „blogiečiai“, tarpiniai valstiečiai nė kiek neerzina, nes viso serialo įdomumą sudaro ne personažai, bet ištisas politinis to laikmečio judėjimas, šachmatinis žaidimas, kurį Klerė jaučia, tačiau būdama moterimi negali visko pakeisti. Mane kur kas labiau nustebino, kad Džeimis priėmė jos istoriją su sunkiai XX amžiaus patirtimi kaip savą, aš tai bent būčiau pasukiojęs pirštu į smilkinį. Tokių sunkiai logiškai suvokiamų dvejonių siužete iškyla nuolat, todėl jie labiau romantizuojasi, gali būti aiškinami kaip anų laikų savivokos ir pasaulėžiūros formavimąsi per prietarus, mitus ir legendas, kurie buvo suvokiami ne ką prasčiau, nei mokslo faktai. Kaip antai scena su apsigimimais kūdikių apkeitimais miške įsivaizduojamų mitinių būtybių – tokių pasakojimų randama ir lietuvių tautosakoje. 

Gerai, politinė situacija kelia serialo įdomumą, o škotiškos kultūros paslaptys tampa edukaciniais ir intelektualiniais spektakliais, tačiau nereiktų pamiršti ir aktorių. Na, jau ne tik dailūs, bet ir talentingi. Pagrindinį Klerės vaidmenį atliko airių kilmės aktorė Caitriona Balfe (g. 1979), pastaroji tikriausiai sukūrė savo gyvenimo vaidmenį ir už pirmąjį sezoną buvo nominuota Auksiniam gaubliui, kaip geriausia TV serialo aktorė, tačiau tada buvo apdovanota Taraji P. Henson iš serialo „Imperija“. Iš stambesnių apdovanojimų už Klerės vaidmenį aktorė pelnė „Saturn“ apdovanojimą, nurungusi Gillian Anderson už Danos Skali vaidmenį, Krysten Ritter iš „Jessica Jones“ ir kitas. Iš tikrųjų C. Balfe savo karjerą pradėjo kaip gana patraukli ir geidžia modelių namų manekenė. Ji dirbo Milane, Tokijoje ir kitur, tačiau aktorė tikina, kad ją pačią toks darbas niekada pernelyg nežavėjo ir jis gana nepatikimas dėl to, kad modeliai greitai pasensta ir rinkai reikia vis naujų veidų. 1999 metais pradėjusi aktorės studijas, ji buvo netrukus pastebėta dėl fizinių duomenų ir trumpam filmavosi garsiausiuose modelių namuose, būtent šie filmavimai ir paskatino ją traukti prie kino. Aktorė pasirodė ir įvairiuose filmuose, įskaitant „Ir velnias dėvi pradą“, kur ji atliko gana kuklius antro plano vaidmenis, „Svetimšalė“ apskritai tapo jos proveržiu.

 Smagios repeticijų akimirkos ir asmenutė iš filmavimo aikštelės.

 Džeimiui Freizeriui teks daug kartų sužeisti.

 Gyvenime aktoriai visiškai kitokie...

 Daug kas aktorius įtaria esant pora...

 Aktorė Caitriona Balfe savo gyvenime turėjo modelio karjerą.

 Randelo ir Džeimio paskutinių serijų psichologinė sadistinė scena ir veiksmai kėlė nemenką išbandymą žiūrovams.

 Repeticijos virš kalvotos Škotijos.

 Seriale neįprastai daug erotikos.

 Aktorius Sam Heughan.

 Aktorė C. Balfe.

 Dar visai jaunas Sam Heughan, bet jau gavo pripažinimą teatre.

 Serialo aktoriai.

 Jau pradedamas reklamuoti "Svetimšalės" sezonas, kūrėjai žada itin didelius pasikeitimus.

Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie škotų kilmės aktorių Sam Heughan (g. 1980), kuris atliko raumenų kalno Džeimio vaidmenį – visų moterų ir ne tik akių džiaugsmą. S. Heughan iki tol taip pat nebuvo atlikęs itin akį rėžiančių ir įsimintinų vaidmenų, savo karjerą pradėjo maždaug po 2000, 2003 metais buvo nominuotas prestižiniams teatro apdovanojimams už pjesės „Žaliojo kyšulio salos“ vaidmenį. Dėl savo gerų fizinių duomenų tiko antraeiliams vaidmenims, yra suvaidinęs įvairiuose serialuose epizodinius vaidmenis: „Midsomerio žmogžudystės“, „Daktarai“, Rebusas“ ir kt. „Svetimšalės“ knygų aktorė D. Gabaldon apie šį aktorių sakė: „O, Dieve, tai žmogus iš prigimties škotas su Džeimio Freizerio širdimi!“

Apskritai kino ir televizijos kritikų atsiliepimai apie „Svetimšalę“ buvo palankūs, kai kas net negailėjo liaupsių, sakydami, kad tai „įspūdingo gylio šedevras“. Tiesą sakant, iki šedevro, mano akimis, visgi pritrūko, bet visumoje, antroji serialo pusė buvo kur kas įdomesnė ir ją sužiūrėjau kur kas greičiau. Ypač mane keistai veikė psichologinio Randelo ir Džeimio santykiai, grįsti sadomazochistinėmis homoseksualo ir prievartaujamo heteroseksualo scenomis kalėjimo rūsiuose. Vis savęs klausiau, kodėl taip vyrui svarbu, kad koks gėjus jo nepaliestų, o čia pat plaktuku daužomas delnas viso labo tėra tik mažytis skausmas, lyginant su tuo levandų aliejumi patirtas orgazmas. Moralė, principai, sąžinė, garbė – visa tai rasite kaip klasikinių, tradicinių, herojinių vertybių stuburą, todėl akivaizdu, kad dorovė serialo geriesiems herojams yra kur kas svarbiau už bet kokį fizinį skausmą. 

Kitas „Svetimšalės“ sezonas nusimato Prancūzijoje, tiesa sakant, nesu skaitęs serijos knygų, nežinau, kiek laiko užtruks viskas Prancūzijoje, ar besugrįš veikėjai į Škotiją, ar bepamatysime nuostabius laukinius šiaurietiškus peizažus, tačiau kol kas pirmosios antrojo sezono nuotraukos žada ilgą užsibuvimą ir veikėjų virsmą Prancūzijoje. 

Ar žiūrėsiu toliau šį serialą? Kodėl gi ne? Juolab, kad vadinama „gėjiška“ pabaiga man visai psichologiškai tenkino ir serialo jausmų sodrumas nė kiek nemoteriškas, nes bėgdami nuo sentimentalumo galime visai prapulti vien smurto, parodijų, sarkazmo ir kitokiuose pasaulio serialo rėmuose. Visgi sentimentalumas čia sentimentalumui nelygu, nes seriale jis pakankamai skanus, erotiškai estetiškas ir kažkaip pralgintos fizinės sueitys, ilgi kaip diena „pasitratinimai“, kaip kažkas sakė, neprailgsta, kai pripranti prie bendros serialo atmosferos. Šiaip įkvėpiantis ir subrandintas, geras, bet ne tiek, kad vadintųsi šedevru, tačiau man patiko.

Pirmojo sezono anonsas:

Trumpas aktorių interviu po pirmojo sezono:

Jūsų Maištinga Siela