Asmenybė. Rašytoja Diana Gabaldon gyvenimas, biografija ir "Svetimšalė" – didysis gyvenimo darbas

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

tęsiu savo pažintis su garsiausiais pasaulio rašytojais ir šįkart mano žvilgsnis krypsta į amerikiečių rašytoją Diana Gabaldon, kurios milžininška knygų serija „Svetimšalė“ verčiama į lietuvių kalbą ir ją pamėgo daugelis skaitytojų.
 
ANKSTYVASIS RAŠYTOJOS DIANOS GABALDON GYVENIMAS
 
Diana Gabaldon gimė 1952 m. sausio 11 d. Skotsdeile, Arizonos valstijoje, ir užaugo politiškai aktyvioje bei mokslo vertybes puoselėjančioje šeimoje. Jos kilmė yra spalvingas kultūrų derinys: tėvas Tony Gabaldon buvo meksikiečių kilmės Arizonos valstijos senatorius, o motina Jacqueline Sykes turėjo angliškų šaknų. Augdama tokioje aplinkoje, Diana nuo mažens buvo apsupta knygų ir intelektualių diskusijų, tačiau jos ankstyvasis kelias su literatūra buvo susijęs labiau kaip su skaitytojos aistra, o ne profesiniu pasirinkimu.
 
Būsimoji rašytoja pasižymėjo išskirtiniais akademiniais gebėjimais ir didžiuliu smalsumu gamtos mokslams. Ji įgijo zoologijos bakalauro laipsnį Šiaurės Arizonos universitete, vėliau Kalifornijos universitete San Diege apsigynė jūrų biologijos magistro laipsnį, o galiausiai Arizonos universitete tapo elgsenos ekologijos mokslų daktare. Prieš pasinerdama į grožinės literatūros pasaulį, ji ilgą laiką sėkmingai dirbo akademinėje srityje, dėstė universitetuose ir rašė mokslinius straipsnius bei kompiuterių programinės įrangos apžvalgas, kas jai padėjo išugdyti geležinę discipliną ir tyrinėtojos kruopštumą.
 
Jaunystėje Diana buvo tikra „knygų žiurkė“, mėgusi skaityti viską, kas papuldavo po ranka – nuo mokslinių traktatų iki nuotykinių romanų. Ji dažnai prisimena, kad vaikai jos šeimoje buvo skatinami mąstyti savarankiškai ir siekti aukštojo išsilavinimo. Be mokslo, ji turėjo polinkį į technologijas, kas aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose moterims nebuvo labai įprasta. Jos šeiminis gyvenimas taip pat anksti tapo stabilia atrama – ji ištekėjo už Dougaldono Watkinso, su kuriuo susilaukė trijų vaikų, ir ilgą laiką derino motinystę su dėstytojos karjera.
 
Apie savo jaunystę rašytoja atsiliepia su humoru, save apibūdindama kaip itin racionalų ir „moksliukišką“ žmogų, kuris niekada negalvojo apie rašytojos dalią. Ji yra sakiusi, kad jaunystėje buvo tas žmogus, kuris į vakarėlius eidavo ne šokti, o stebėti žmonių elgsenos iš šono, tarsi atliktų antropologinį tyrimą. Šis stebėtojos talentas ir gebėjimas analizuoti detales vėliau tapo jos sėkmės pamatu, tačiau tuo metu ji buvo tiesiog atsidavusi mokslininkė, kurios kasdienybė sukosi aplink laboratorijas, duomenų bazes ir šeimos rūpesčius.
 
Šis ilgas akademinis periodas suformavo jos unikalų požiūrį į pasaulį – ji išmoko vertinti faktų tikslumą ir loginę seką, o kūrybinį rašymą tuo metu laikė tik tolima, beveik neįgyvendinama svajone. Iki pat lemtingo sprendimo išbandyti save romane, Diana Gabaldon save matė tik kaip mokslo moterį, kuri rašymą naudojo informacijai perduoti, o ne istorijoms kurti. Jos gyvenimas iki rašytojos karjeros buvo kupinas intelektualinių ieškojimų, gamtos stebėjimo ir akademinio užsispyrimo.
 
DIANOS GABALDON LITERATŪRINIS IŠKILIMAS IR „SVETIMŠALĖ“
 
Dianos Gabaldon kelias į literatūrą prasidėjo ne nuo didelių ambicijų tapti garsia rašytoja, o nuo paprasto mokslinio smalsumo ir noro išsiaiškinti, ar ji apskritai sugeba parašyti romaną. Tai nutiko devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai ji, būdama trisdešimt šešerių metų akademinė darbuotoja, nusprendė parašyti knygą „praktikos sumetimais“ – ne ketindama ją publikuoti, o tiesiog norėdama suprasti patį kūrybos procesą. Tuo metu ji neturėjo jokio iš anksto paruošto plano, siužeto ar net numatyto žanro, o savo pirmąjį bandymą vadino „istoriniu romanu“, nes jai, kaip mokslininkei, atrodė lengviau remtis istoriniais faktais ir atlikti tyrimus, nei viską išgalvoti pačiai.
 
Lemtingas postūmis įvyko atsitiktinai, kai Diana pamatė seno britų mokslinės fantastikos serialo „Doctor Who“ seriją, kurioje vienas iš personažų buvo škotas vardu Džeimis Makrimonas, vilkintis kiltą XVIII a. aplinkoje. Šis vaizdinys jai pasirodė toks įtaigus, kad ji nusprendė savo bandymą nukelti būtent į Škotijos aukštumas, o pagrindiniu herojumi pasirinko škotą Džeimį. Tačiau kūrybinio proceso metu ji suprato, kad jai reikia moteriško personažo, kuris galėtų šiuolaikiniam skaitytojui paaiškinti ano meto papročius, todėl sukūrė Klėją Rendal – XX a. moterį, kuri, autorės nuostabai, istorijoje „ėmė ir atsirado“ pati, įnešdama laiko kelionių elementą.
 
Nors „Svetimšalės“ (angl. Outlander) saga yra jos gyvenimo darbas, Diana Gabaldon yra parašiusi kur kas daugiau nei tik pagrindinę seriją. Ji sukūrė sėkmingą „Lord John“ seriją – istorinius detektyvus, kurių centre yra vienas ryškiausių šalutinių „Svetimšalės“ personažų, lordas Džonas Grėjus. Be to, jos bibliografijoje puikuojasi grafinės novelės, apsakymai, antologijos bei išsamūs vadovai po „Svetimšalės“ pasaulį, pavadinti „The Outlandish Companion“. Rašytoja taip pat nevengia eksperimentuoti su žanrais, rašydama mokslinę fantastiką, paslaptis ir net komiksus „Walt Disney“ kompanijai savo karjeros pradžioje.
 
Tapusi profesionalia rašytoja, Diana Gabaldon visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, nors išlaikė mokslininkės discipliną. Ji rašo naktimis, kai namuose tyla, dažnai vienu metu dirbdama prie kelių skirtingų scenų, kurias vėliau tarsi dėlionę sujungia į vientisą tekstą. Jos gyvenimas dabar sukasi tarp Arizonos, kur ji gyvena su vyru, ir kelionių po visą pasaulį, pristatant naujas knygas ar dalyvaujant serialo filmavimo procesuose. Nepaisant milžiniškos sėkmės, ji išliko paprasta, tiesmuka ir itin komunikabili, dažnai pati tiesiogiai bendraujanti su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose.
 
„Svetimšalės“ pagrindinis sumanymas – tai epinis pasakojimas apie meilę, ištikimybę ir išlikimą permainingų istorinių įvykių fone, jungiantis istorinio romano, romantikos, mokslinės fantastikos ir nuotykių žanrus. Pirmąją knygą ji pradėjo rašyti 1988 metais, o šiandien pagrindinę seriją sudaro devyni masyvūs romanai. Autorė yra oficialiai patvirtinusi, kad dešimtoji knyga bus paskutinė didžioji sagos dalis, užbaigsianti Klėjos ir Džeimio istoriją, nors gerbėjai tikisi, kad šalutiniai projektai ir priešistorės (angl. prequels) leis šiam pasauliui gyvuoti toliau.
 
Skaitytojų vertinimas visame pasaulyje yra fenomenalus – Gabaldon kūryba turi kultinį statusą, o jos gerbėjai, vadinami „Outlanders“, organizuoja keliones į Škotiją, mokosi gėlų kalbos ir gilinasi į klanų istoriją. Romanai yra išversti į daugiau nei 40 kalbų ir parduoti didesniu nei 50 milijonų egzempliorių tiražu visame pasaulyje. Kritikai ją giria už neįtikėtiną dėmesį detalėms, gebėjimą sukurti psichologiškai sudėtingus personažus ir drąsą laužyti tradicinių žanrų rėmus, pateikiant istoriją, kuri nepaklūsta paprastoms klasifikacijoms.
 
Prie pasaulinės šlovės prisidėjo ir itin sėkmingas televizijos serialas, pradėtas rodyti 2014 metais, kurį prodiusavo Ronaldas D. Moore'as. Diana Gabaldon aktyviai dalyvauja serialo kūrime kaip konsultantė, o kartais net pasirodo epizodiniuose vaidmenyse ar pati rašo scenarijus atskiroms serijoms. Serialas ne tik vizualiai atgaivino jos sukurtą pasaulį, bet ir tapo turistiniu impulsu Škotijai, nes žiūrovai iš viso pasaulio plūsta pamatyti pilių ir peizažų, kuriuose atsiskleidžia Džeimio ir Klėjos drama.
 
Kalbėdama apie rašymą, Gabaldon dažnai pabrėžia, kad istorija jai yra gyvas organizmas, o ne sausas faktų rinkinys. Ji teigia, kad rašytojas turi būti negailestingas sau ir savo tekstui, siekdamas emocinės tiesos, net jei tai reikalauja šimtų puslapių tyrimų. Jos požiūris į kūrybą yra organiškas – ji niekada nenaudoja išankstinių rėmų, leisdama veiksmui vystytis natūraliai, kas suteikia jos knygoms nenuspėjamumo ir gyvybingumo.
 
Apie kultūrą ir politiką rašytoja atsiliepia atsargiai, tačiau įžvalgiai, dažnai lygindama praeities įvykius su šių dienų aktualijomis. Ji pastebi, kad žmogaus prigimtis, galios troškimas ir šeimos vertybės per šimtmečius mažai pasikeitė, todėl jos knygose aprašomi XVIII a. politiniai konfliktai, tokie kaip Jakobitų sukilimas, rezonuoja su šiuolaikinio skaitytojo patirtimis. Ji vertina intelektualinę laisvę ir skatina žmones domėtis savo šaknimis, tikėdama, kad supratimas apie tai, iš kur atėjome, padeda geriau suvokti, kur link einame.
 
Šiandien Diana Gabaldon yra laikoma viena įtakingiausių šiuolaikinių rašytojų, kuriai pavyko sukurti ne tik knygų seriją, bet ir ištisą kultūrinį sluoksnį. Jos literatūrinis palikimas toliau auga, o gebėjimas suderinti mokslinį preciziškumą su emocine gelme užtikrina jai vietą tarp literatūros klasikų. Nors ji pradėjo rašyti tik norėdama pasitikrinti savo jėgas, galutinis rezultatas tapo meilės laišku istorijai, Škotijai ir begalinei žmogaus vaizduotės galiai.

Lietuviškai „Svetimšalė“ buvo leidžiama dukart. Pirmąkart skaidant storas serijos dalis į kelis variantus, vėliau leidykla nusprendė leisti kitokiais viršeliais pagal originalų leidimo variantą.

 
1 dalis: „Svetimšalė“ (Originalas: Outlander, 1991 m.)
2 dalis: „Svetimšalė. Laumžirgis gintare“ (Originalas: Dragonfly in Amber, 1992 m.)
3 dalis: „Svetimšalė. Keliautoja“ (Originalas: Voyager, 1993 m.)
4 dalis: „Svetimšalė. Rudens būgnai“ (Originalas: Drums of Autumn, 1996 m.)
5 dalis: „Svetimšalė. Liepsnojantis kryžius“ (Originalas: The Fiery Cross, 2001 m.)
6 dalis: „Svetimšalė. Sniegas ir pelenai“ (Originalas: A Breath of Snow and Ashes, 2005 m.)
7 dalis: „Svetimšalė. Praeities aidas“ (Originalas: An Echo in the Bone, 2009 m
8 dalis: „Svetimšalė. Užrašyta mano pačios širdies krauju“ (Originalas: Written in My Own Heart's Blood, 2014 m.)
9 dalis: „Svetimšalė. Pasakyk bitėms, kad manęs nebėra“ (Originalas: Go Tell the Bees That I Am Gone, 2021 m.)
10 dalis: (Baigiamasis romanas) (Originalo kalba dar nepublikuotas, manoma, kad turėtų pasirodyti 2027-2028 metais).
 
Maištinga Siela

Serialas: "Svetimšalė" / "Outlander" (2 sezonas)

Sveiki,

Paskutiniu metu dėl laiko stokos esu apleidęs serialus, tačiau ilgai laikiau savo duomenų saugykloje paskutinę antrojo sezono „Svetimšalė“ (angl. Outlander) seriją, visgi nusprendžiau, kad laikas ją pažiūrėti. Tiesą sakant, šį sezoną žiūrėjau reguliariai, tik paskutinioji serija vis lyg pati atsidėliotų ir nesileistų pažiūrima, nes ji kur kas ilgesnė už įprastas serijas.

Antrasis sezonas kur kas spalvingesnis, tačiau jis lygiai tokia pat maniera nufilmuotas, kaip ir pirmasis. Visų pirma, kalbant apie šį serialą, reiktų pasakyti, kad jis be galo kokybiškas, tokį tvirtą pasitikėjimą ir autentikos jausmą kelia dėmesys laikmečio detalėms ir aktorių vaidybai. Kad ir kaip man nepatiktų romantiškos, seilę tįstančių meilužių scenos, tenka pripažinti, kad be keistos britės iš XX amžiaus ir aštuonioliktojo amžiaus škoto meilės istorijos, kur kas labiau įtikina būtent unikalūs ir skvarbūs kultūriniai papročių pažinimai. 

Jeigu pirmajame sezone visas veiksmas beveik vyko Škotijoje ir atrodė peizažu labai kalvotas, drėgnas ir atšiaurus, tai šiame sezone didelė dalis veiksmo vyksta Prancūzijoje, kurioje atsiduria įsimylėjėliai. Jau nuo pat pirmųjų scenų jiems tenka susidurti su maru, degančiu uostu ir didelėmis intrigomis. Paryžius čia žydi, puošnumas, prabanga, lėbavimas, apkalbos – štai jums nuodėmingiausias XVIII amžiaus nuodėmių centras, bet visgi turintis savų trūkumų. Todėl šis sezonas atrodo kur kas prabangesnis, nes kostiumai, ypač pritrenkiančios suknelės tiesiog spinduliuoja savo elegancija. 

 Klerė su dukra po daugel metų.

 Šį sezoną jūsų laukia įspūdingi kostiumai.

 Intrigos. 

 Pagrindiniai "Svetimšalės" aktoriai.

Struktūriniu atžvilgiu su šiuo sezonu viskas tvarkoje. Pradžioje Klerė, grįžusi į savo realų laiką, išsikrausto į Bostoną ir ilgam pamiršta (bent jau bando) praeities įvykius ir visą sezoną apie jos realų laiką beveik nieko nežinome, kol galiausiai paskutinė serija vėl bando sukryžminti praeities ir dabarties įvykius. Iš esmės visas sezonas, kaip ir anksčiau, laikosi ant amžinų Klerės pasirinkimų. Didelis dėmesys Škotijos karui, kurį škotai, kaip žinia, realiai pralaimėjo, tačiau beveik galima neabejoti, kad Džeimis Freizeris tikrai išsigelbės. Sakyčiau, ne tiek pats karas jaudina, kiek Klerės kelionės per laikus, jos užaugusi dukra ir ilgi metai be Džeimso, nei visos tos vidinės istorinės intrigos ir pasirengimas karui, kuris, tiesą sakant, šiek tiek buvo nuobodokas ir jau su laiko nebeatsekiau, kas čia per sąmokslas ir kas prieš ką čia kovoja... Šiokios tokios sumaišties karo istorijoje gali atsirasti, jeigu serialą žiūrite ne su vienu prisėdimu.

Serialas jau pelnė „Auksinį gaublį“ kaip geriausias draminis serialas, o pagrindinė aktorė Caitriona Balfe nominaciją kaip geriausia aktorė. Gera žinia patiems gerbėjams – serialas jau pratęstas trečiam ir ketvirtam sezonui ir tikriausiai bus statomas iki pat pabaigos pagal visas šios serijos knygas, kurias turime išsivertę į lietuvių kalbą.

Ar žiūrėsiu būsimus sezonus, kol kas negaliu atsakyti, nes šis serialas nėra iš tų, kuriuos, kaip tarkime, „Begėdis“, įsijungi ir ryji seriją po serijos, kol sugula visas sezonas. Šis serialas kur kas lėtesnis, jo pobūdis ir žanras kitoks, juo reikia mėgautis lėtai, bet visgi mėgautis, nes istorija tikrai įdomi ir įtraukianti.

Antrojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

TV serialai, kurie bus pratęsti 2016-2017 metų sezonams

Sveiki,

Šiuo metu „graužiu“ tris žiūrimus serialus: „Svetimšalė“ 2 sezoną, „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“ 2 sezoną ir „Juodoji našlaitė“ 4 sezonas. Eilėje dar laukia keletas kitų serialų, pvz., „Oranžinė – tai nauja juoda“ 3 sezonas, „Begėdis“ 4 sezonas, dar norisi šansą suteikti „Sotų žaidimams“, „Kortų namelis“, „Strėlė“ ir „The 100“... Laukiu naujų sezonų šį rudenį „Salemas“ ir „Amerikietiška siaubo istorija“. Šiandien noriu pasidžiaugti geromis žiniomis apie serialų pratęsimus, kurie jau yra šiandien patvirtinti.

1. „Svetimšalė“ (angl. Outlander) 3 ir 4 sezonas.

Po puikaus pirmojo sezono kurį laiko buvo tyla apie šį serialą ir po metų pertraukos jis sugrįžo antrajam sezonui. Yra ir dar viena gera žinia. Serialo kūrimas pratęstas 3 ir 4 sezonui pagal kitas rašytojos Diana Gabaldon knygas. Trečiasis sezonas bus kuriamas pagal knygą „Keliautoja“, o ketvirtasis pagal „Rudens būgnai“. Kol kas nepaskelbta, kiek serijų turės kiti sezonai.

2. „Amerikietiška siaubo istorija“ (angl. American Horror Story) 6 sezonas.

Šis serialas nors ir prisikvietė Lady Gaga, tačiau jo žiūrimumas labai nukrito nuo ankstesniųjų sezonų. Fox kanalas neatsižvelgė į žiūrovų skaičių ir pratęsė sezoną 6 sezonui vien dėl to, kad jis puikiai įvertintas kritikų.

3. „Miegančioji gražuolė“ (angl. Sleepy Hollow) 4 sezonas.

Šio serialo kol kas nė neplanuoju žiūrėti, tačiau mačiau, kad jis verčiamas lietuviškai, tad gal ką ir nudžiugins, jog serialas grįš kitam sezonui.

4. „Supermergina“ (angl. Supergirl) 2 sezonas.

Tagi. Šis serialas man apskritai pasirodė kvailas, bet jis jau rado savo gerbėjų. Bus ir antras sezonas.

5. „Amerikietiškas nusikaltimas“ (angl. American Crime) 3 sezonas.

6. „Sostų žaidimai“ (angl. Game of Thornes) 7 sezonas.

Vienas populiariausių serialų planetoje grįš naujam sezonui. O aš dar nemačiau nė pirmojo...

7. „Bijokite vaikščiojančių numirėlių) (angl. Fear the Walking Dead) 3 sezonas.

Šis serialas Lietuvoje jau turi nemažai gerbėju. Kol kas žiūrėti jo neketinu, tačiau gera žinia Jums.

8. „Nauja mergina“ (angl. New Girl) 6 sezonas.

Taigi. Sezonas bus. 

9. „Liuciferis“ (angl. Lucifer) 2 sezonas.

Šis serialas nelabai man tiko, net nebaigiau žiūrėti, tačiau patiks vidutiniam žiūrovui.

10. „Vikingai“ (angl. Vikings) 5 sezonas.

11. Strėlė (angl. Arrow) 5 Sezonas.

12. Supernatural 12 sezonas.

13. „Aš – zombė" (angl. Izombie) 4 sezonas.

14. „Vampyro dienoraščiai“ (angl. The Vampire Diares) 8 seonas.

Pirmieji 3 sezonai buvo geri, po to serialas juodai nusivažiavo. 8 sezonas bus paskutinis.

15. „Begėdis“ (angl. Shameless) 7 sezonas.

Jėga! 

16. „Fargo“ (angl. Fargo)

Taigi, kas mėgstate, toliau galėsite mėgautis!

Serialai, kurių daugiau nebekurs „Nešvilis“ (angl. Neshville) ir dar kelios dešimtys, kurių projektai užsidarė dėl reitingų.

Jūsų Maištinga Siela