Sveiki,
mieli skaitytojai,
tęsiu
savo pažintis su garsiausiais pasaulio rašytojais ir šįkart mano žvilgsnis
krypsta į amerikiečių rašytoją Diana Gabaldon, kurios milžininška knygų
serija „Svetimšalė“ verčiama į lietuvių kalbą ir ją pamėgo daugelis skaitytojų.
ANKSTYVASIS
RAŠYTOJOS DIANOS GABALDON GYVENIMAS
Diana
Gabaldon gimė 1952 m. sausio 11 d. Skotsdeile, Arizonos
valstijoje, ir užaugo politiškai aktyvioje bei mokslo vertybes puoselėjančioje
šeimoje. Jos kilmė yra spalvingas kultūrų derinys: tėvas Tony Gabaldon buvo
meksikiečių kilmės Arizonos valstijos senatorius, o motina Jacqueline Sykes
turėjo angliškų šaknų. Augdama tokioje aplinkoje, Diana nuo mažens buvo apsupta
knygų ir intelektualių diskusijų, tačiau jos ankstyvasis kelias su literatūra
buvo susijęs labiau kaip su skaitytojos aistra, o ne profesiniu pasirinkimu.
Būsimoji
rašytoja pasižymėjo išskirtiniais akademiniais gebėjimais ir didžiuliu smalsumu
gamtos mokslams. Ji įgijo zoologijos bakalauro laipsnį Šiaurės Arizonos
universitete, vėliau Kalifornijos universitete San Diege apsigynė jūrų
biologijos magistro laipsnį, o galiausiai Arizonos universitete tapo elgsenos
ekologijos mokslų daktare. Prieš pasinerdama į grožinės literatūros pasaulį, ji
ilgą laiką sėkmingai dirbo akademinėje srityje, dėstė universitetuose ir rašė
mokslinius straipsnius bei kompiuterių programinės įrangos apžvalgas, kas jai
padėjo išugdyti geležinę discipliną ir tyrinėtojos kruopštumą.
Jaunystėje
Diana buvo tikra „knygų žiurkė“, mėgusi skaityti viską, kas papuldavo po ranka
– nuo mokslinių traktatų iki nuotykinių romanų. Ji dažnai prisimena, kad vaikai
jos šeimoje buvo skatinami mąstyti savarankiškai ir siekti aukštojo
išsilavinimo. Be mokslo, ji turėjo polinkį į technologijas, kas aštuntajame ir
devintajame dešimtmečiuose moterims nebuvo labai įprasta. Jos šeiminis
gyvenimas taip pat anksti tapo stabilia atrama – ji ištekėjo už Dougaldono
Watkinso, su kuriuo susilaukė trijų vaikų, ir ilgą laiką derino motinystę su
dėstytojos karjera.
Apie
savo jaunystę rašytoja atsiliepia su humoru, save apibūdindama kaip itin
racionalų ir „moksliukišką“ žmogų, kuris niekada negalvojo apie rašytojos
dalią. Ji yra sakiusi, kad jaunystėje buvo tas žmogus, kuris į vakarėlius
eidavo ne šokti, o stebėti žmonių elgsenos iš šono, tarsi atliktų antropologinį
tyrimą. Šis stebėtojos talentas ir gebėjimas analizuoti detales vėliau tapo jos
sėkmės pamatu, tačiau tuo metu ji buvo tiesiog atsidavusi mokslininkė, kurios
kasdienybė sukosi aplink laboratorijas, duomenų bazes ir šeimos rūpesčius.
Šis
ilgas akademinis periodas suformavo jos unikalų požiūrį į pasaulį – ji išmoko
vertinti faktų tikslumą ir loginę seką, o kūrybinį rašymą tuo metu laikė tik
tolima, beveik neįgyvendinama svajone. Iki pat lemtingo sprendimo išbandyti
save romane, Diana Gabaldon save matė tik kaip mokslo moterį, kuri rašymą
naudojo informacijai perduoti, o ne istorijoms kurti. Jos gyvenimas iki
rašytojos karjeros buvo kupinas intelektualinių ieškojimų, gamtos stebėjimo ir
akademinio užsispyrimo.
DIANOS
GABALDON LITERATŪRINIS IŠKILIMAS IR „SVETIMŠALĖ“
Dianos
Gabaldon kelias į literatūrą prasidėjo ne nuo didelių ambicijų tapti garsia
rašytoja, o nuo paprasto mokslinio smalsumo ir noro išsiaiškinti, ar ji
apskritai sugeba parašyti romaną. Tai nutiko devintojo dešimtmečio pabaigoje,
kai ji, būdama trisdešimt šešerių metų akademinė darbuotoja, nusprendė parašyti
knygą „praktikos sumetimais“ – ne ketindama ją publikuoti, o tiesiog norėdama
suprasti patį kūrybos procesą. Tuo metu ji neturėjo jokio iš anksto paruošto
plano, siužeto ar net numatyto žanro, o savo pirmąjį bandymą vadino „istoriniu
romanu“, nes jai, kaip mokslininkei, atrodė lengviau remtis istoriniais faktais
ir atlikti tyrimus, nei viską išgalvoti pačiai.
Lemtingas
postūmis įvyko atsitiktinai, kai Diana pamatė seno britų mokslinės fantastikos
serialo „Doctor Who“ seriją, kurioje vienas iš personažų buvo škotas vardu
Džeimis Makrimonas, vilkintis kiltą XVIII a. aplinkoje. Šis vaizdinys jai
pasirodė toks įtaigus, kad ji nusprendė savo bandymą nukelti būtent į Škotijos
aukštumas, o pagrindiniu herojumi pasirinko škotą Džeimį. Tačiau kūrybinio
proceso metu ji suprato, kad jai reikia moteriško personažo, kuris galėtų
šiuolaikiniam skaitytojui paaiškinti ano meto papročius, todėl sukūrė Klėją
Rendal – XX a. moterį, kuri, autorės nuostabai, istorijoje „ėmė ir atsirado“
pati, įnešdama laiko kelionių elementą.
Nors
„Svetimšalės“ (angl. Outlander) saga yra jos gyvenimo darbas, Diana Gabaldon
yra parašiusi kur kas daugiau nei tik pagrindinę seriją. Ji sukūrė sėkmingą
„Lord John“ seriją – istorinius detektyvus, kurių centre yra vienas ryškiausių
šalutinių „Svetimšalės“ personažų, lordas Džonas Grėjus. Be to, jos
bibliografijoje puikuojasi grafinės novelės, apsakymai, antologijos bei išsamūs
vadovai po „Svetimšalės“ pasaulį, pavadinti „The Outlandish Companion“.
Rašytoja taip pat nevengia eksperimentuoti su žanrais, rašydama mokslinę
fantastiką, paslaptis ir net komiksus „Walt Disney“ kompanijai savo karjeros
pradžioje.
Tapusi
profesionalia rašytoja, Diana Gabaldon visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą,
nors išlaikė mokslininkės discipliną. Ji rašo naktimis, kai namuose tyla,
dažnai vienu metu dirbdama prie kelių skirtingų scenų, kurias vėliau tarsi
dėlionę sujungia į vientisą tekstą. Jos gyvenimas dabar sukasi tarp Arizonos,
kur ji gyvena su vyru, ir kelionių po visą pasaulį, pristatant naujas knygas ar
dalyvaujant serialo filmavimo procesuose. Nepaisant milžiniškos sėkmės, ji
išliko paprasta, tiesmuka ir itin komunikabili, dažnai pati tiesiogiai
bendraujanti su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose.
„Svetimšalės“
pagrindinis sumanymas – tai epinis pasakojimas apie meilę, ištikimybę ir
išlikimą permainingų istorinių įvykių fone, jungiantis istorinio romano,
romantikos, mokslinės fantastikos ir nuotykių žanrus. Pirmąją knygą ji pradėjo
rašyti 1988 metais, o šiandien pagrindinę seriją sudaro devyni masyvūs romanai.
Autorė yra oficialiai patvirtinusi, kad dešimtoji knyga bus paskutinė didžioji
sagos dalis, užbaigsianti Klėjos ir Džeimio istoriją, nors gerbėjai tikisi, kad
šalutiniai projektai ir priešistorės (angl. prequels) leis šiam pasauliui
gyvuoti toliau.
Skaitytojų
vertinimas visame pasaulyje yra fenomenalus – Gabaldon kūryba turi kultinį
statusą, o jos gerbėjai, vadinami „Outlanders“, organizuoja keliones į Škotiją,
mokosi gėlų kalbos ir gilinasi į klanų istoriją. Romanai yra išversti į daugiau
nei 40 kalbų ir parduoti didesniu nei 50 milijonų egzempliorių tiražu visame
pasaulyje. Kritikai ją giria už neįtikėtiną dėmesį detalėms, gebėjimą sukurti
psichologiškai sudėtingus personažus ir drąsą laužyti tradicinių žanrų rėmus,
pateikiant istoriją, kuri nepaklūsta paprastoms klasifikacijoms.
Prie
pasaulinės šlovės prisidėjo ir itin sėkmingas televizijos serialas, pradėtas
rodyti 2014 metais, kurį prodiusavo Ronaldas D. Moore'as. Diana Gabaldon
aktyviai dalyvauja serialo kūrime kaip konsultantė, o kartais net pasirodo
epizodiniuose vaidmenyse ar pati rašo scenarijus atskiroms serijoms. Serialas
ne tik vizualiai atgaivino jos sukurtą pasaulį, bet ir tapo turistiniu impulsu
Škotijai, nes žiūrovai iš viso pasaulio plūsta pamatyti pilių ir peizažų,
kuriuose atsiskleidžia Džeimio ir Klėjos drama.
Kalbėdama
apie rašymą, Gabaldon dažnai pabrėžia, kad istorija jai yra gyvas organizmas, o
ne sausas faktų rinkinys. Ji teigia, kad rašytojas turi būti negailestingas sau
ir savo tekstui, siekdamas emocinės tiesos, net jei tai reikalauja šimtų
puslapių tyrimų. Jos požiūris į kūrybą yra organiškas – ji niekada nenaudoja
išankstinių rėmų, leisdama veiksmui vystytis natūraliai, kas suteikia jos
knygoms nenuspėjamumo ir gyvybingumo.
Apie
kultūrą ir politiką rašytoja atsiliepia atsargiai, tačiau įžvalgiai, dažnai
lygindama praeities įvykius su šių dienų aktualijomis. Ji pastebi, kad žmogaus
prigimtis, galios troškimas ir šeimos vertybės per šimtmečius mažai pasikeitė,
todėl jos knygose aprašomi XVIII a. politiniai konfliktai, tokie kaip Jakobitų
sukilimas, rezonuoja su šiuolaikinio skaitytojo patirtimis. Ji vertina
intelektualinę laisvę ir skatina žmones domėtis savo šaknimis, tikėdama, kad
supratimas apie tai, iš kur atėjome, padeda geriau suvokti, kur link einame.
Šiandien
Diana Gabaldon yra laikoma viena įtakingiausių šiuolaikinių rašytojų, kuriai
pavyko sukurti ne tik knygų seriją, bet ir ištisą kultūrinį sluoksnį. Jos
literatūrinis palikimas toliau auga, o gebėjimas suderinti mokslinį
preciziškumą su emocine gelme užtikrina jai vietą tarp literatūros klasikų.
Nors ji pradėjo rašyti tik norėdama pasitikrinti savo jėgas, galutinis
rezultatas tapo meilės laišku istorijai, Škotijai ir begalinei žmogaus
vaizduotės galiai.
Lietuviškai
„Svetimšalė“ buvo leidžiama dukart. Pirmąkart skaidant storas serijos dalis į
kelis variantus, vėliau leidykla nusprendė leisti kitokiais viršeliais pagal
originalų leidimo variantą.
1 dalis: „Svetimšalė“ (Originalas:
Outlander, 1991 m.)
2 dalis: „Svetimšalė. Laumžirgis gintare“
(Originalas: Dragonfly in Amber, 1992 m.)
3 dalis: „Svetimšalė. Keliautoja“
(Originalas: Voyager, 1993 m.)
4 dalis: „Svetimšalė. Rudens būgnai“
(Originalas: Drums of Autumn, 1996 m.)
5 dalis: „Svetimšalė. Liepsnojantis
kryžius“ (Originalas: The Fiery Cross, 2001 m.)
6 dalis: „Svetimšalė. Sniegas ir pelenai“
(Originalas: A Breath of Snow and Ashes, 2005 m.)
7 dalis: „Svetimšalė. Praeities aidas“
(Originalas: An Echo in the Bone, 2009 m
8 dalis: „Svetimšalė. Užrašyta mano pačios
širdies krauju“ (Originalas: Written in My Own Heart's Blood, 2014 m.)
9 dalis: „Svetimšalė. Pasakyk bitėms, kad
manęs nebėra“ (Originalas: Go Tell the Bees That I Am Gone, 2021 m.)
10 dalis: (Baigiamasis romanas) (Originalo
kalba dar nepublikuotas, manoma, kad turėtų pasirodyti 2027-2028 metais).
Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą