2016 m. vasario 1 d., pirmadienis

Aktualijos: Lietuvos "Eurovizijos" atrankos 2016 m. ypatumai (lyderiai ir autsaideriai)




Sveiki, skaitytojai,

Nutariau brūkštelti savo nuomonę dėl „Eurovizijos“ atrankos į Švediją. Noriu pasidžiaugti, kad į atrankas šiemet kaip niekad sugrįžo tikri scenos vilkai ir veteranai t. y. profesionalai, kurie tikrai turi sceninį įdirbį. Paskutiniuosius dvejus metus buvo labai sudėtinga sistema, kada siūlomos dainos, jas perdainuoja kas savaitę įvairūs atlikėjai, tai tiesiog žvėriškai kūrybiškai ir fiziškai išvargindavo pačius atlikėjus, nors stebėti būdavo gana įdomu, nes lygis prieš dvejus metus atrankos buvo labai smukęs ir dalyvavo praktiškai vien diletantai.

Šiemet atranka šiek tiek supaprastinta ir atlikėjams nereikia kas savaitę perdainuoti kažkieno kūrinio. Mažiau atlikėjams streso, o ir kokybės galima pasiekti geresnės. Tie dveji metai parodė, kad vis tiek atsinešta atlikėjų daina sutampa su pirmuoju atlikėju ir kažkokia kita daina kitam atlikėjui neatitekodavo, vadinasi, šis metodas nepasiteisino.

Stebėjau jau ketverius savaitgalius atranką ir kol kas turiu aiškius lyderius, kuriuos įsivaizduoju Švedijoje. Neslėpsiu mano simpatijomis dalinasi Aistė Pilvelytė ir Donatas Motvydas.

Kas įstrigo iš visos atrankos? Gana aukštas lygis, lyginant su atrankomis, vykusiomis 2004-2005 metais, kai reta daina, kuri praskambėdavo ant scenos. Diletantų drąsa. Nemanau, kad Ištvano čigoniškas pasitikėjimas (nieko rasistiško!) atneštų kokią nors pergalę, jo duetas tiesiog pernelyg nuobodus, galiu tik pasveikinti su geru atlikimu. Evelina Jocytė, paaukojusi Veneciją dėl atrankos, – man daina pasirodė pernelyg nuobodi „Eurovizijos“ publikai, nors drąsus žingsnis kelti lygį, o juk ir jos stovėsena kaip operos divos, bet pagal komisiją kažkaip išvis silpnai pasirodžiusi. Nepatiko man Robertos Timinskaitės nei daina, nei pasirodymas, Eglė Jakštytė, vadinamoji lietuviška Christina Aguilera – pirmasis pasirodymas su klubinės kekšės šokiu atrodė gerai, tačiau vokalui toli iki Aguileros, antrasis jos pasirodymas vokaliai geresnis, bet, dievaži, tame baltame maiše atrodė kaip vaiduoklis Kasparas, o mergiotiška šukuosena, juk ne Telebimbam! 

Visų išgirta Rūta Ščiogolevaitė, sakyčiau, visai nieko. Antrojo pasirodymo atlikimas man dar labiau patiko ir Europai idėja graži – vienytis, bet kaip paminėjo Gagariną, iškart atlyžau, juk Gagarinos pasirodymas ir daina perpus geresnė už Rūtos, tad visgi nuskęstume. Jakaterina Pranevič (Catrinah) – pirmas pasirodymas šiukšlių maiše man nelabai, antrasis – vokaliai kur kas geresnis ir pasistengta iš peties. Labai nustebino ją palaikančių žiūrovų balsai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, o man asmeniškai daina erzinanti, tas „Be Free...“ tiesiog pabaigoje kaip koks Hitlerio įsakymas, net nebeskanu darosi klausytis, nors sceninių niuansų, kaip šarvų nusitempimo paieškojusi neblogai. Neringa Šiaudikytė pagaliau sudainavo laisvai ir tikriausiai be klaidų, vokaliai patobulėjusi, bet daina manęs neužbūrė, ir vėl iš Šiaudikytės repertuaro, lyrinė, bet ne ta, kuri užkabintų. Dar vienas Kastytis Kerbedis – Vladas Lacko žiūrisi mums provincialo akimis, nors vyruko balsas gražus, aukštas, stiprus, skaidrus, bet lyg ir kažko trūksta jam pačiam. Be jokios abejonės antrasis Lacko pasirodymas kur kas stipresnis. Jo vis tiek nesiųsčiau į Euroviziją.

Kas dar? Alice Way man iš pirmo karto nepatiko. Antrąkart daina „Hero“ atpažįstama, bet dievaži, mergelė tokia susikrimtusi, kad, rodos, jai bloga nuo to dalyvavimo ir nori pabėgti nuo scenos ir atsakomybės. Nieko, žiūrovai tai įvertino. Komisija irgi. Grupė „Behind The Moon“ – drąsus mėginimas, tik nesuprantu, kodėl apie tas vėliavas kalbama daugiau, nei apie patį kūrinį. O kūrinys šiaip sau, smagi ta Ugnė ir visa kita, tačiau akivaizdu, jog jie į Euroviziją nevažiuos, tačiau po šios atrankos taps žinomesni tai tikrai. Erica Jennings – pirmasis jos pasirodymas, kaip ir komisijai, taip ir man, patiko labiau, nes ji buvo laisvesnė, šiltesnė, dabar per daug įtampos, o jau antrojo pasirodymo suknelė – atleiskite, kodėl nudažyta agro plėvelė tokia populiari? Baisu žiūrėti į tą nudriskusį sijoną, nors daina labai graži, bet kažkur dar reikia pasistengti. Ieva Zasimauskaitė – ėjo ir praėjo, jokio įspūdžio nepaliko, kokį dažniausiai palikdavo ankstesniais metais, kai dalyvaudavo, nebalsuočiau už ją, bet ji tokia miela, ak. Saulenė Chlevickaitė su daina „Strong“ – na, nežinau, atlikimas lyg ir geras, daina su energija ir Saulenė moka dainuoti, kai kažkas palygino su Hilary Duff – visai sutikčiau, bet nežinau, ar reikėjo ant galvos to keisto papuošalo? Dainos visgi nesiųsčiau, bet tai nėra bloga daina, užima tą vidutinę terpę atrankoje. 

Milda Martinkėnaitė su country stiliaus daina pasirodė irgi vidutiniškai, kaip ir pati daina, nėra nei ko peikti, nei per daug kažko girti. Grupė „4 Roses“ man apskritai labai patinka – o kodėl jos tik trys? – pirmas klausimas. Tiek to, o prilyginama Marijos Serifovič „Moltva“ pasirodymui, man visai patiko, nors „Eurovizijai“ klausosi gana sunkokai, ne taip lengvai gal dėl tempo, nežinau. Deivydas Žygas pasigyrė, kad turi daug visokiausių apdovanojimų, užlipęs ant atrankos scenos subliuško – klausėsi kaip diletantas, neįdomiai, silpnai, neprofesionaliai, nors gal daina visai ir turėjo potencialo, bet visgi, pripažinkime, Deividui dar reikia augti. Ir gerokai. Baiba „Mayday“ man daina visai patiko, priminė disco Kylie Minogue dainų dvasią – smagi šiaip paklausyti ir turi ilgą „Eurovizinę“ tradiciją, o ir Baiba dainuoja gerai, bet juk Jūs žinote, tokia daina visgi pražūtų pačioje „Eurovizijoje“. Vaikinų grupė „E.G.O.“ nuskambėjo saldžiai ir lygiai, to tikriausiai ir buvo siekta, o dar žinant, kaip po One Direction sėkmės visi mėgsta vaikinų grupes pasaulyje, gal perspektyvos ir būtų, tačiau manęs kūrinys „nevežė“, gerai, be tas „gerai“ vidutiniškumo lygyje. Ruslanas Kirilkinas – mačiau dar tik vieną pasirodymą, bet man visai patiko, gal tas spektaklis pernelyg už nugaros atrodo primityviai demonstruojamas, dar reiktų kažko paieškoti, tačiau daina graži, kabinanti, vokalas gražus ir tikiu, kad eis daina aukštai finale.

Kas dar? Lawreiga, kurią norisi apibūdinti „na, ta, kuri su raudonais plaukais“. Ir viskas. Daina totaliai ne mano skonio, primena kažką iš buvusių Turkijos kūrinių. Niekada nesiųsčiau, atleiskite. Elena Jurgaitytė turėjo paklausyti Mios ir atrankoje nedalyvauti, nes žiūrėjosi prastai, klausėsi neįdomiai, bet ką gi, sudalyvavo ir iškrito. Dovydas Petriošius – skrybėlė atrodė juokingai, užsidegimas vos kibirkščiavo, vokalas nesiklausė ir truputį priminė bliovimą-mekenimą, gal daina netiko, tempas ar kažkas, tačiau klausėsi prastai, neįsimintinai ir tiesiog reikia dar kaip ir Deivydui augti ir augti. Vienas juokingiausių atlikimų ir pasirodymų, atleiskite, nenoriu šaipytis, buvo jaunojo Vlad Max, dirbančių su Adele mokytojų rengiamas vaikinukas, kuris taip pasitikėjo, taip tikėjo savo daina, o prajuokino visus. Žodžiu, mano topas:

1. Aistė Pilvelytė „You Bet“


Prieš gal ketverius-penkerius metus Aistė dalyvavo su daina „Melancolia“ ir, mano nuomonė, turėjo važiuoti į „Euroviziją“, tačiau Inculto tąkart palaikė žiūrovai labiau. Šiemet reiktų tą klaidą ištaisyti, nes daina daugiau nei stulbinama, turint galvoje, kad Aistė čia atlieka smarkiai karščiuodama ir sirgdama kvėpavimo ligomis + bronchitas. Daina verta „Melancolijos“ ir gal net dar stipresnė. Būtų labai apmaudu, jeigu Aistė liktų antra...

2. Donatas Motvydas „I‘ve Been Waiting For This Night“


Kol nepasirodė Aistė, vos tik pamačiau Motvydo pasirodymą su šia daina, pamaniau, viskas, jis turi važiuoti, nes tai geriausia, ką šiemet turime. Ir išties daina šiuolaikiška, sukalta kaip hitas, skamba kaip hitas, o atlikimo charizma nepakartojama. Labai palaikau šį kūrinį. Ir jeigu Aistei nepasisektų, tai antru numeriu noriu, kad važiuotų Motvydas. Tiesiog daina, kurią malonu klausytis.

3. Petunija „Tomorrow“


Petunija šiaip man patiko. Nežinau, kaip kontekste vertinti dainą, bet jos tiesiog malonu klausytis, užburia kažkaip ir tiek. Tiesa, antrasis atlikėjos pasirodymas buvo gerokai silpnesnis vokaliai ir energetiškai, o ir šokis kažkaip neatrodė gražiai, ypač tie prisilietimai prie atlikėjos – žiūrėjosi nelabai skaniai. Nepaisant visko, kūrinys man patinka.

P. S. Dar kartą pasiklausykime mane prajuokinusio atlikėjo Vlad Max:


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą